Šiandien yra pristatomi ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vertinimo rezultatai. Vertinime dalyvavo 14 valstybinių universitetų, 4 nevalstybiniai universitetai ir 13 mokslinių tyrimų institutų. Pagal vertinimo rezultatus artimiausius 5 metus universitetams ir mokslinių ty...
MTEP
101 straipsnių
Prieš savaitę buvo paskelbti tarptautinio palyginamojo Lietuvos universitetų ir institutų mokslo vertinimo rezultatai.
Robertas Dargis. Inovacijų skatinimas - esminė prielaida vystytis valstybei, neturinčiai daug gamtos išteklių (11)
Norinčios toliau augti įmonės neturi kitos išeities kaip tik persiorientuoti į inovacijas, o valstybė - pasirūpinti žmonėmis ir jų įgūdžiais. Turime siekti, kad pramonė ir darbo jėga orientuotųsi į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančius sektorius, o visa visuomenė būtų imli naujoms technologijoms, kur...
Kaunas tapo patrauklus inovacijų plėtrai, o investuotojai džiaugiasi verslui draugiška aplinka bei vertina Lietuvos talentus. Tuo įsitikino ir prieš šešerius metus į verslą mūsų šalyje investavusi JAV elektronikos gamybos bendrovė „Littelfuse“, šiandien Kaune turinti beveik 800 darbuotojų, rašome be...
Lietuva Europos Komisijos inovacijų švieslentėje šiemet iš 16 vietos nusileido į 20-ąją. Lietuvos inovacijų centro (LIC) ekspertų vertinimu, tai didele dalimi lėmė nutrūkusios investicijos bei kvalifikuotų žmonių trūkumas.
Lietuvą garsinantis biotechnologijų sektorius sulaukė dar vieno pripažinimo pasauliniu mastu. Jungtinių Amerikos Valstijų mokslo žurnalo „Scientific American Worldview“ paskelbtame 2018 metų reitinge Lietuva, palyginti su 2016 metais, pakilo per 3 pozicijas - iš 19-iosios į 16-ąją vietą. Per pastaru...
Virginijus Sinkevičius, antradienį Seime pristatęs Ūkio ministerijos parengtą Technologijų ir inovacijų įstatymo projektą, sako, kad Lietuvos mokslo bendruomenė turi milžinišką potencialą, kurio kol kas nepavyksta išnaudoti skatinant šalies ekonomikos augimą ir gerai mokamų darbo vietų kūrimą. Jo te...
Dargis. Globalių pokyčių ignoravimas ir nesusikalbėjimas valstybės viduje – ar galime sau tai leisti? (24)
Stebėjome, kaip dvi supergalios matuojasi raumenis visai netoli Europos, o ir pati Europa nelieka nuošalyje. Tokių konfliktų buvimas rodo, kad pasaulyje nusistovėjusi tvarka labai sparčiai kinta, nestabilumo pasaulyje tik daugėja, todėl dabar prognozuoti ateitį yra tikrai sunku.
Nors vis dar ginčijamasi dėl Lietuvos aukštojo mokslo kokybės, pačios aukštosios mokyklos rodo potencialą bei proveržį inovacijų rinkoje, o glaudus verslo ir mokslo bendradarbiavimas padeda sukurti produktų, kuriuos perka užsienio bendrovės.
Nors turėjome realią galimybę sustabdyti emigraciją prieš išsiplečiant jos mastams, ją iššvaistėme.
Sumanią specializaciją galima apibūdinti kaip šalies strategiją, skirtą moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Ją kurdama kiekviena ES valstybė, o taip pat ir Lietuva, pasirinko, kur link kreips mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ( MTEP) ir inovacijas.
Lietuvoje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbams skirtos lėšos pernai, palyginti su 2015 metais, sumenko 26,6 proc. iki 286,1 mln. eurų ir sudarė 0,74 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pasaulio Ekonomikos Forumo (World Economic Forum, WEF) kasmet skelbiamas pasaulinis konkurencingumo indeksas šiemet Lietuvoje sukėlė diskusijas, kurias šalies verslo, mokslo ir visuomenės lyderiai tęs „Metų ekonomikos forume 2017“ jau spalio 12 d.
4 - oji technologinė revoliucija pasaulyje įgauna vis didesnį pagreitį.
Antradienį Europos Komisija pristatė 2017 m. Europos Sąjungos Inovacijų švieslentė rezultatus. Atlikta analizė rodo, kad 2010-2016 m. Lietuvos inovacijų ekosistema patobulėjo labiausiai iš visų ES valstybių narių.
2016 m. išlaidos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbams aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose sudarė 182,6 mln. eurų – tai 100,3 mln. eurų (35,5 proc.) mažiau nei 2015-aisiais, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Europos Komisija (EK) pripažino Lietuvos įgyvendinamą socialinį modelį, įskaitant ir naująjį Darbo kodeksą, struktūrine reforma ir leido taikyti išlygą, skaičiuojant viešųjų finansų deficitą. Taip pat nurodoma, kad šaliai reikia gerinti mokesčių surinkimą ir plėsti jų bazę.
Lietuvos ūkio plėtra yra spartesnė. Metų pradžioje susidarė sąlygos Lietuvos ūkiui šiemet augti sparčiau nei pernai, o teigiamam gamybos atotrūkiui pamažu didėti. Esant tokiai ūkio raidai, išliks spaudimas didinti atlyginimus bei kainas.
Siekdama tapti inovatyvia šalimi, valstybė remia mokslo ir verslo bendradarbiavimą – tam tikslui 2007–2016 m. skirta 628 mln. Eur, tačiau Europos inovacijų švieslentėje Lietuva yra vos 24 vietoje tarp 28 šalių.
Norite, kad fizinė pašto dėžutė pati praneštų apie gaunamus laiškus ir siuntas? Daiktų interneto srityje besispecializuojanti kauniečių įmonė „Singletonas“ turi gerą žinią išmaniųjų daiktų entuziastams – Skandinavijos rinką išvydo lietuvių kurtos „komunikuojančios“ pašto dėžutės.