mokslas

Vis dažniau girdime, kad radiacinio fono matavimo duomenis galime stebėti Radiacinės saugos centro (toliau – RSC) svetainėje.

Marse, ypač arti pietų ašigalio, matomi paviršiniai dariniai, vadinami „vorais“ arba, tiksliau, araneiformomis. Tai yra siaurų besišakojančių kanalų grupės su patamsėjimais įvairiose vietose – būtent tie patamsėjimai iš toli primena daugybę voriukų. Jie aptikti prieš daugiau nei dešimtmetį, bet iki ...

Viena Pitsburge gyvenanti moteris tapo pirmuoju specializuotoje medicinos literatūroje aprašytu asmeniu, kuriam diagnozuotas keistas sutrikimas – fermentuojantis mielėms, jos šlapimo pūslėje gaminasi alkoholis, skelbia sciencealert.com.

Kalbant apie biologinį senėjimą, yra įrodymų, kad žmogaus organizmas per gyvenimą senėjimo tempą pakeičia tris kartus. Remiantis 2019-aisiais atlikto tyrimo rezultatais, 34-ieji, 60-ieji ir 78-ieji gyvenimo metai atitinka minėtųjų trijų etapų pradžią.

Senėjimas - tai liga, kurią galima valdyti naudojant jau žinomus papildus bei gyvenimo būdo pokyčius. Mokslininkai ir Vaterlo universiteto Kanadoje tai jau sako užtikrintai - nepaisant to, kad senėjimas yra natūralus, tai vis tiek yra liga, kuriai dar ieškome geriausio gydymo. Pasirodo, svarbūs ne t...

Per visą istoriją Europos karališkosiose šeimose buvo gana paplitusi kraujomaiša.

Žmogui mirus, dar kelias valandas tam tikros ląstelės smegenyse būna gyvos. Kai kurios ląstelės netgi suaktyvėja, jų stipriai padaugėja, rodo Ilinojaus universiteto mokslininkų tyrimas.

Žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje pranešama apie perspektyvius 1-osios fazės bandymų su žmonėmis rezultatus, bandant naują vakciną, skirtą padėti paciento imuninei sistemai geriau nusitaikyti į smegenų navikus.

Nuolatinių dantų praradimas yra traumuojantis įvykis, tačiau su tuo reikia susitaikyti. Žmogus nėra ryklys ir mūsų dantys neatauga, todėl turi būti keičiami technologinėmis priemonėmis. O gal tai galima pakeisti? Japonijos mokslininkai kuria gydymą, kuris leis atsiauginti prarastus dantis.

Kartais mokslininkams tenka atlikti tyrimą, kuris patvirtina tai, ką visi jau žino. Vis dėlto, šie tyrimai yra būtini norint gauti visišką patvirtinimą ir išspręsti vis dar dažnai kylančias diskusijas.

Technologiškai pažangi senovės Romos imperija turi turtingą išradimų istoriją ir kai kurie iš jų naudojami iki šiol.

Horizonte pasirodo dulkių pluoštas. Jis pamažu artėja ir apgaubia jus, apgaubdamas jūsų pasaulį nuosėdų debesiu. Atėjo dulkių audra.

Gali būti, kad žmonių ateiviams išsiųstos žinutės tėra šūviai tamsoje. XIX a. pradžioje austrų astronomas Josephas Johannas von Littrowas pateikė rimtą pasiūlymą: žmonės Sacharos dykumoje turėtų iškasti daugybę griovų, iš kurių susidėliotų milžiniški geometriniai raštai, tada reikėtų juos pripildyti...

Ekspertai „atsargiai džiūgauja“ aptikę nestabilių dalelių, kurios neskyla taip, kaip turėtų pagal standartinį modelį.

Rinovirusai, vieni iš „įprastų įtariamųjų“, atsakingų už peršalimą, teoriškai siūlo tam tikrą apsaugos lygį nuo COVID-19.

„Laikraščiai kiekvieną dieną dar nepylė ant žmogaus neapykantos – šalies šaliai, tautos tautai, šeimos šeimai, neapykanta dar neskyrė žmogaus nuo žmogaus, tautos nuo tautos; bandos ir masės jausmas dar neviešpatavo viešajame gyvenime taip atgarsiai kaip dabar; asmeninio elgesio laisvė laikyta – daba...

Šiuolaikinius vaikus reikia mokinti, kaip treniruoti atmintį, išlaikyti dėmesį, klasifikuoti informaciją, ieškoti patikimų žinių šaltinių, taip pat kaip elgtis apėmus stresui arba siekiant suspėti iki duoto termino, mano Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorė filologinių ir gamtos moksl...

Remiantis mokslininkų turimais įrodymais, neandertaliečiai išmirė prieš maždaug 40 000 metų. Tačiau visiškai nuo Žemės paviršiaus jie nepradingo. Per pastarąjį dešimtmetį išsiaiškinta, kad neandertaliečiai poravosi su šiuolaikinių žmonių protėviais, o bent iš dalies tokių sąjungų gimė vaisingi palik...