Sausio mėnesį paskelbti net trys nepriklausomi atradimai, susiję su Mėnulio uolienomis.
Mėnulis
657 straipsnių
Mėnulis – palydovas ir vienintelis Žemės gamtinis palydovas. Tarp mėnulio ir žemės yra 1,3 šviesos minutės. Palydovas yra antras pagal šviesumą kosminis kūnas matomas iš žemės.
Plika akimi šviesiame mėnulio skritulyje matomas tamsios dėmės ir lygios žemės sritys – jos vadinamos jūromis. Šviesios sritys yra aukštumos ir vadinamos žemynais. Šie pavadinimai sąlygiški, nes mėnulio paviršiuje nėra didelio kiekio vandens.
Tiek jūrose, tiek žemynuose yra daug kraterių. Matomoje mėnulio pusėje lygumų yra daugiau negu nematomoje.
Žemę pasiekė iš Mėnulio atsiųstos pirmosios Japonijos zondo nuotraukos: ypatingos struktūros patraukė mokslininkų dėmesį (1)
Japonijos kosminis aparatas „Moon Sniper“ nusileido maždaug už 55 metrų nuo savo tikslo, ketvirtadienį pranešė šalies kosmoso agentūra JAXA, paskelbusi pirmąsias misijos nuotraukas, kurias įamžino mėnulio robotas „SORA-Q“.
Šeštadienį Japonija tapo penktąja šalimi, kuriai pavyko „minkštai nusileisti“ Mėnulyje, tačiau jos kosmoso agentūra pranešė, kad aparato saulės baterijos negamina energijos.
Nesėkmę misijos į Mėnulį metu patyręs JAV kompanijos „Astrobotic“ erdvėlaivis „Peregrine Mission One“ ketvirtadienį sudegė Žemės atmosferoje.
Žemės link skrieja sugedęs JAV erdvėlaivis „Peregrine“ – skelbiama, kada pasieks atmosferą, kurioje (tikėtina) sudegs (1)
Po nesėkmingo bandymo pasiekti Mėnulį ir jame atlikti minkštą erdvėlaivio nusileidimą, JAV kosmoso technologijų bendrovė „Astrobotic“ skelbia, kada Žemės atmosferą pasieks ir joje, tikėtina, sudegs sugedęs erdvėlaivis „Peregrine“.
Privati JAV kosmoso technologijų bendrovė „Astrobotic“ praneša, jog Mėnulyje nusileisti turėjęs erdvėlaivis „Peregrine“ savo kelionės tikslo nebepasieks.
Astronautų skrydžio į Mėnulį programa „Artemis“ atidedama iki 2026-ųjų pabaigos, praneša NASA. Anksčiau buvo planuojama, kad astronautai į Mėnulį nuskris 2025-aisiais, tačiau susidūrus su įvairiais nesklandumais, misiją teko nukelti vėlesniam laikui.
JAV privačios kompanijos skrydis į Mėnulį – per žingsnį nuo fiasko: problemos kosmose pasipylė viena po kitos (4)
Pirmadienį, sausio 8 dieną, į Mėnulį išskridusi privačios JAV kompanijos „Astrobotic“ misija patyrė rimtų techninių problemų.
Iš Kanaveralo kyšulio kosmodromo Floridoje į kosmosą pirmadienį buvo paleista raketa „Vulcan Centaur“ su nusileidimo Mėnulyje moduliu „Peregrine“, pranešė „Amerikos balsas“.
Pastaraisiais metais tapo aišku, kad didelė dalis, jei ne absoliuti dauguma, asteroidų yra „nuolaužų krūvos“ – silpnai sukibę palyginus nedidelių akmenų rinkiniai, o ne vientisos uolienos. Tokius asteroidus lengva suardyti gravitaciškai: lėkdamas pro planetą, asteroidas jaučia stipresnę trauką artim...
Naujos pradžios savaitė. Šios savaitės dienos panašės į baltą lapą, kuriame įrašysite naujus tikslus, troškimus, ir siekius.
Kai po poros metų žmonės sugrįš į Mėnulį, jie ten turėtų pasilikti. NASA ketina įkurti ilgalaikę tyrimų stotį, kurioje nuolat keistųsi įgula, panašiai kaip dabar Tarptautinėje kosminėje stotyje ar bazėse Antarktidoje.
Šiąnakt danguje laukia gražus sutapimas, kuomet paskutiniąją Mėnulio pilnatį prieš žiemos saulėgrįžą papuoš šalia išsirikiavęs Jupiteris.
Bendrovės „SpaceX“ raketa „Starship“, sukurta astronautams gabenti į Mėnulį ir už jo ribų, šeštadienį vėl patyrė nesėkmę.
Šios savaitės pabaigoje nakties dangus žada nuostabų reginį – leonidų meteorų lietų, kurio pikas bus pasiektas lapkričio 18 dieną.
Pagal dabartinį supratimą, Mėnulis susiformavo, kai į jauną Žemę trenkėsi maždaug Marso dydžio kūnas Tėja.
Spalio 28-ą 21 val. 01.48 min. prasidės dalinis Mėnulio užtemimas, jo maksimumas – 23 val. 14.05 min., o baigsis jis spalio 29-tą 01 valandą 26.25 min.
Vienas iš Kaune besikuriančios galerijos po atviru dangumi „No-Fly Zone“ gyvosios tapybos darbų lapkričio 16 d. NASA erdvėlaiviu „Space X Falcon 9“ bus išskraidintas į Mėnulį – pirmąjį meno muziejų galaktikoje „Lunaprise“. Scotto Hattoxo (JAV) Lietuvoje sukurtas kūrinys kartu su kitais jo darbais pa...
NASA palydovas „Deep Space Climate Observatory“ (DSCOVR) užfiksavo stulbinamą reginį – žiedinį Saulės užtemimą iš kosmoso.
Milijonai žmonių pasaulyje savaigalį (spalio 14 dieną), galėjo stebėti žiedinį Saulės užtemimą, dar vadinamą „ugnies žiedu“.