Marsas

Jaunas Marsas buvo šiltas ir drėgnas – jame buvo pakankamai vandens, kad plytėtų vandenynai, tekėtų upės, lytų lietūs. Šiandien Marsas šaltas ir sausas, o visas paviršinis vanduo sustingęs į ledą kepurėse prie ašigalių. Perėjimas iš pirmosios būsenos į antrąją nutiko prieš daugiau nei tris milijardu...

Marsas aplink savo ašį apsisuka per 24 valandas 37 minutes ir 22 sekundes. Kaip ir Žemės, taip ir Marso realus sukimasis nėra idealiai tolygus – planeta truputį svyruoja dėl įvairių giluminių bei atmosferinių reiškinių. Dabar pirmą kartą šie svyravimai išmatuoti.

Olimpo kalnas – tas, kuris Marse, o ne Graikijoje – yra aukščiausias Saulės sistemoje. Nuo papėdės iki viršūnės – net 22 kilometrai, daugiau nei dvigubai daugiau už aukščiausią Žemėje Mauna Loa.

Per 62 metus nuo pirmojo žmogaus skrydžio į kosmosą žuvo 20 astronautų. Kelionės į kosmosą yra labai pavojinga užduotis, tačiau netrukus tai taps įprastu dalyku.

NASA marsaeigis „Curiosity“ raudonojoje planetoje aptiko intriguojantį objektą – į suakmenėjusius „drakono“ stuburo kaulus ar skeletą panašų darinį.

Marsas žmones žavi turbūt nuo tada, kai pirmieji mūsų rūšies atstovai nukreipė žvilgsnį į naktinį dangų. Šiandieniniai kosmoso tyrinėjimai liudija, kad šis susižavėjimas tebesitęsia. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio raudonąją planetą bandė pasiekti daugiau kaip 40 misijų.

Tolimoje praeityje Marse buvo skysto vandens, tekėjo upės, lijo lietūs. Sąlygos atrodytų gana neblogos gyvybės atsiradimui. Bet ar ji atsirado, kol kas nežinome. Vienas iš tarpinių darinių, dažnai susijęs su gyvybe, yra organiniai junginiai.

Per porą dešimtmečių į Marsą turėtų nuskristi pirmieji žmonės. Jų pėdomis greičiausiai seks vis daugiau – jei ne kolonistai, tai bent mokslininkai ir kiti tyrinėtojai, kurie gyvens įvairiose tyrimų stotyse Raudonojoje planetoje. Taigi, mokslininkai jau sugalvojo, kaip parengti internetą Marsui.

Naujausiame Europos kosmoso agentūros (ESA) Marso zondo „Mars Express“ kadre įamžintas „nostalgiškas šeimyninis portretas“ – mūsų Žemė ir Mėnulis.

Raudonojoje planetoje gyvybės ženklų ieškantis marsaeigis „Perseverance“ užfiksavo ypatingos formos objektą.

Vėlų birželio 21-osios vakarą, prieš vidurnaktį ir po jo, danguje bus matomas įspūdingas reginys – vasaros saulėgrįžą papuoš jaunas Mėnulis, nutviekstas Da Vinčio švytėjimo, o jį palydės priartėjusios planetos – Venera ir Marsas.

Netiesa. Mokslininkų teigimu, vanduo nuo Marso paviršiaus palaipsniui. Įrodymų apie ten egzistavusią gyvybę nėra.

Ar tikrai reikia būti astronautu ar gyventi ir dirbti Marse, o gal užtenka būti studentu ar mokslininku bei turėti didelį norą tyrinėti kosmosą? Kasdien dirbate su daugybe technologijų – nuo paprastų ir sudėtingų robotų iki vandens ir oro valymo mechanizmų, maisto gamybos prietaisų ar energijos sist...

Jaunas Marsas turėjo daug skysto vandens – debesis, lietų, upes, jūras. Ar ten buvo vandenynų?

Nuo šių metų birželio keturi savanoriai metus praleis 3D spausdintuvu sukurtame „Mars Dune Alpha“ kambaryje, apsimesdami, kad gyvena Marse, – paskelbė focus.ua.

Socialiniuose tinkluose plinta įrašas, kuriame teigiama, kad Marse egzistuoja gyvybė.

Socialiniuose tinkluose plinta įrašas, kuriame teigiama, kad Marse buvo atrasta gyvybė.

NASA Marso tyrinėjimai pasiekė brangią kulminaciją: vėliau šį dešimtmetį bus atlikta kelių milijardų dolerių vertės misija, skirta surinkti uolienų pavyzdžius, kuriuos šiuo metu renka „Perseverance“ marsaeigis, ir grąžinti juos į Žemę. Bet kas tada?

NASA marsaeigis „Perseverance“ viena iš savo navigacinių kamerų užfiksavo, kaip atrodo Marso atsmosfera prieš pat aušrą. Vaizdus marsaeigis įamžino šių metų kovo 18 dieną (Žemės laiku).

NASA kosminio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) itin aukštos raiškos kamera užfiksavo stulbinamos formos darinius Marso paviršiuje. Anot mokslininkų, tai – smėlio kopos, kurios Raudonojoje planetoje būna įvairių formų ir dydžių, tačiau kone idealiaus apskritimo formos – itin retas reiškinys.