2021 metais geležinkelio projektas „Rail Baltica“ iš „popierinio“ tapo realiu ir įgyvendinamu, sako jo koordinavimui įsteigtos įmonės „RB Rail“ Lietuvos filialo vadovas Marius Narmontas. „2022-ieji bus tikrai statybų metai“, – interviu „Delfi“ sakė jis.
Marius Narmontas
38 straipsnių
Vyriausybė pažadėjo: po penkerių metų panevėžiečiai jau tikrai galės 250 km/val. greičiu pasiekti Varšuvą, Rygą, Taliną ar kitą miestą, per kurį drieksis europinė vėžė „ Rail Baltica “. Tačiau dabar iškilo kitas svarbus klausimas, kur Panevėžyje keleiviai įlips į greitąjį traukinį: Gustonyse, kaip b...
Toliausiai į Rytus nutolęs Europos geležinkelių sistemos taškas nuo pirmadienio yra Kaune. Atidarius intermodalinį terminalą, krovininiai traukiniai čia gali atvažiuoti europinio standarto bėgiais. Tačiau tai tik viena iš projekto „Rail Baltica“ dalių, o jame dar numatomas naujas ilgiausias tiltas L...
Už „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą atsakingos bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ Lietuvos filialo vadovo pareigas trečiadienį pradeda eiti buvęs aplinkos viceministras Marius Narmontas.
Praėjusią žiemą daugiabučių bendrijų atstovai sukruto dėl Aplinkos ministerijos paruošto projekto, kuris keistų daugiabučių valdymo ypatumus ir galimai atgrasytų bet kokį norą būti daugiabučio bendrijos pirmininku.
Turi keletą arų mieste – statai namą iki 80 kvadratinių metrų be jokio leidimo. Arba du. Tokią galimybę įteisinti pasiūlė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas. Architektai, savivaldybių atstovai įspėja, kad prasidėtų nevaržoma urbanizacija, tai sukeltų daug neigiamų padarinių...
Kai kurių valdančiųjų siekis dar šioje Seimo kadencijoje liberalizuoti nedidelių statinių statybas miestuose nesulaukė palaikymo. Idėją kritikuoja ir Aplinkos ministerijos bei kai kurių savivaldybių atstovai.
Per dešimt metų Lietuva turi tikslą 9 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir tai šaliai kainuos apie 14 milijardų eurų, laidoje „Delfi diena“ sako aplinkos viceministras Marius Narmontas. Nepaisant to, naujų taršos mokesčių, anot jo, įvesti neplanuojama.
Aplinkos ministerija skirs kompensacines išmokas individualių gyvenamųjų namų savininkams, keičiantiems iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais įrenginiais, rašoma pranešime spaudai.
Už elektromobilius lietuviai gaus tūkstantines kompensacijas: kada galima teikti prašymus joms gauti (91)
„Volkswagen“ ir „Audi“ prekės ženklams atstovaujanti „Moller Baltic Import“ sveikina Aplinkos ministerijos iniciatyvą skatinti gyventojus įsigyti elektromobilius. Prašymą Aplinkos ministerijai pateikusiam asmeniui numatyta 4 tūkst. eurų kompensacija už įsigytą naują elektromobilį. Dar 1 tūkst. eurų ...
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad pastatų modernizavimas jau yra prieinamas visiems norintiems.
Pavienes saulės elektrines kaimo vietovėse siūloma leisti statyti kiek galingesnes nei dabar bei lengviau jas įsirengti.
Ateina metas atsisakyti rinkos iškraipymus skatinantį mokestinių lengvatų taikymą iškastiniam kurui, rašoma Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane.
Pluoštinės kanapės gali būti viena priemonių kovoje su klimato kaita, sako „Delfi“ pašnekovai. Tačiau asociacijos „Aplinkosaugos koalicija“ pirmininkė Lina Paškevičiūtė pabrėžia, kad ąžuolai savyje anglies dvideginį išlaiko kur kas ilgiau.
Nuo 2023 metų Lietuvoje turėtų būti įvestas metinis automobilių taršos mokestis, numatoma Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane.
Daugiabučių namų modernizavimą galėtų paskatinti naujas mokestis, svarsto aplinkos viceministras Marius Narmontas.
Nuo lapkričio 304 asmenys pateikė paraiškas dėl tūkstančio eurų paramos už taršaus automobilio atsisakymą, sako aplinkos viceministras Marius Narmontas.
Daugelis svajoja apie nuosavą būstą, tačiau tokias mintis dažnai sutrikdo klausimas, kas pigiau – ar tikrai pačiam statyti namą yra geresnis variantas.
Šį savaitgalį, rugsėjo 6–7 dienomis, Birštone vykstančiame diskusijų festivalyje „Būtent“ įvairių sričių ekspertai susitiko apsikeisti nuomonėmis ir idėjomis svarbiausiais dabarties klausimais. Vienas jų – miestų plėtra klimato kaitos ir demografinių problemų akivaizdoje.
Nuo šių metų visiems valstybiniams objektams taikomas A++ energinės klasės reikalavimas, kuris nuo 2021 m. įsigalios ir verslo projektams. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas? Ar sužinojus, kiek šios klasės pastatai kainuoja, neišaugs rizika projektus paprastinti arba iš viso jų atsisakyti?
