148 straipsnių
Marius Jurgilas – ekonomistas, Lietuvos banko valdybos narys, kuris kuruoja finansinio turto valdymo ir rinkos operacijų sritį, mokėjimo priemonių politikos ir mokėjimo sistemų sritį bei tyrimų sritį.
Galimybė nedelsiant atsiskaityti išmaniuoju telefonu parduotuvėje ar kavinėje būtų patraukli arba greičiau patraukli 36 proc., o galimybė momentinius mokėjimus daryti kitiems asmenims – 39 proc. respondentų, tai paaiškėjo per naujausią gyventojų apklausą dėl mokėjimo įpročių.
Skandinavijoje jau svarstoma apie grynųjų pinigų atsisakymą ir visų mokėjimų atlikimą naudojantis kortelėmis – tačiau jei tokia idėja būtų artimiausiu metu įgyvendinta Lietuvoje, tautiečiams būtų tikrai riesta, mat mūsų šalyje retas žmogus išdrįsta išeiti iš namų be grynųjų.
Siekdamas daugiau konkurencijos atsiskaitymų rinkoje ir iš dalies sumažinti grynųjų pinigų kiekį, Lietuvos bankas inicijuoja viešą diskusiją dėl galimybės įdiegti naujovę – momentinius atsiskaitymus.
Lietuvoje vis dar pasitaiko smulkiųjų verslininkų, kurie pirkėjams nesuteikia galimybės atsiskaityti banko kortele, mat mokesčiai yra per dideli šią paslaugą suteikti. Toks sprendimas atbaido ir nemažai pirkėjų, mat dažnas lietuvis grynų pinigų piniginėje tiesiog nesinešioja. Vis dėlto Lietuvos bank...
Keletą sekundžių trunkantys mokėjimai, kurie leis akimirksniu pasidalinti pinigais su kitu asmeniu ir atvers naujų galimybių atsiskaitant turguje, už pristatymą į namus, parduotuvėje bei kitose prekybos vietose.
Lietuvos banke organizuotame susitikime šalies prekybos ir paslaugų įmonių atstovai, priimantys atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis, supažindinti su naujomis galimybėmis, kurių atsirado dėl palankesnės teisinės aplinkos. Susitikimo dalyviams pateikta informacija ir apie bekontaktes mokėjimo korteles, ...
Bankai piktinasi, kad jiems ir kredito unijoms planuojamas pagrindinių paslaugų krepšelis už fiksuotą kainą nenumatomas elektroninių pinigų įstaigoms, nors šios esą teikia tokias pat paslaugas.
Šešėliniais įstatymų projektais suinteresuotos grupės siekia stabdyti kredito unijų reformą ir išlaikyti esamą situaciją šiame sektoriuje, teigia Lietuvos banko atstovai. „Reformos atidėliojimas – tiksinti bomba“, – sako jie.
Smulkaus ir vidutinio verslo finansavimu užsiimti turinčios kredito unijos pastaraisiais metais pradėjo elgtis kaip rizikingai veikiantys investiciniai fondai. Susiklosčiusią padėti galėtų išspręsti atsakingų institucijų parengta reforma, tačiau dalis šios rinkos žaidėjų tam priešinasi.
Lietuvoje per metus gyventojui vidutiniškai tenka 145 elektroniniai mokėjimai, kai jau šešios Europos Sąjungos valstybės pasiekusios 300 operacijų skaičių gyventojui per metus.
Klasikiniai pinigai XXI a. nebeatlieka savo funkcijų, „Žinių radijui“ sakė „Nextury Ventures“ valdybos pirmininkas Ilja Laursas.
Nuo balandžio 18 d. Lietuvos bankas pradėjo riboti banko skyriuose monetų keitimo į banknotus sumas. Dabar eurų monetų į banknotus per dieną vienam asmeniui galima išsikeisti ne daugiau nei telpa Lietuvos banko kasoje esančioje vieno litro talpos dėžutėje (500-1000 monetų). Tiesa, tai - ne paskutinė...
Nuo pirmadienio Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune bus pradėtos teikti naujos grynųjų pinigų paslaugos: gyventojai nemokamai ribotais kiekiais galės stambinti ar smulkinti eurų banknotus, taip pat už nominaliąją vertę bus galima išsikeisti nebuvusių apyvartoje apyvartinių ir proginių eurų monet...
Gyventojai už pirkinius ir paslaugas rečiau atsiskaito grynaisiais pinigais, taip pat sumenko ir grynaisiais išleidžiama suma. Kartu augo gyventojų, turinčių mokėjimo kortelę, skaičius, tačiau didelė jų dalis dar nesinaudoja mokėjimo kortele kasdieniams atsiskaitymams, rodo Lietuvos banko (LB) užsak...
Lietuvos bankas įdiegė modernią naujos kartos mažmeninių mokėjimų sistemą, kuri atitinka bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) reikalavimus, rašoma banko pranešime spaudai.
Nuo sausio 1 d. Lietuva įsitrauks į trisdešimt keturias valstybes apimančią elektroninių mokėjimų eurais erdvę, vadinamą SEPA.
Nuo lapkričio Lietuvoje turėjo įsigalioti papildomi saugumo reikalavimai elektroniniams mokėjimams, tad dabar daugumos bankų klientų turimos kodų kortelės taptų nepakankamai saugiomis. Bankai ieško, kaip prisitaikyti prie pokyčių, Lietuvos bankas į tai atsižvelgė ir davė jiems daugiau laiko.
Mokėjimo įstaigos šių metų antrąjį ketvirtį sustiprino savo pozicijas tiek mokėjimo operacijų grynaisiais, tiek elektroninių mokėjimų rinkose, iš komercinių bankų perimdamos vis didesnę rinkos dalį, rašoma Lietuvos banko pranešime spaudai.
Grynieji pinigai, naudojami transakcijose, labai stipriai koreliuoja su šešėliu, „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Lietuvos bankas pirmadienį Vilniuje pasirašė supratimo memorandumą su Kinijos bendrove „IZP Technologies Group“, kuriai priklauso didžiausia tarptautinių mokėjimų operatorė Azijoje.
