59 straipsnių
Įsibėgėjant šiltajam sezonui dažnas ilgąjį savaitgalį planuoja ruošti maistą ant laužo ar tiesiog iškylauti gamtoje. Atliekų surinkimu ir teritorijų priežiūra besirūpinančios bendrovės ekspertė Neringa Jasaitė sako, kad po šiltų savaitgalių viešose vietose vis dar lieka daugybė atliekų ir dalijasi p...
JAV pradėta teikti nauja prenumeratos paslauga „Mill“, grindžiama šiukšliadėžės, veikiančios su „Wi-Fi“ galimybėmis. Paslaugos kūrėjai tikisi, kad ši paslauga padės sumažinti anglies dioksido išmetimą, apsaugos virtuvę nuo nemalonių kvapų ir jūsų virtuvės atliekomis maitins viščiukus.
Suvytęs obuolys ir bulvė, pajuodusi morka ir bananas, sudžiūvusi duona, produktai su pasibaigusiu galiojimo terminu – tai tik keli pavyzdžiai iš sąrašo, kas dažniausiai namuose virsta maisto atliekomis ir keliauja į šiukšlių dėžę. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos statistika rodo, k...
Maisto švaistymo problema prasideda namų virtuvėje: tyrimas rodo, kad 6 iš 10 lietuvių nesuvartoja viso maisto ir likučius išmeta į šiukšliadėžę. Dažniausiai išmetamas pagamintas, tačiau nesuvalgytas maistas, o iš pavienių produktų į šiukšlių dėžę daugiausiai keliauja duona.
Nors daugybė žmonių visame pasaulyje kasdien badauja, išsivysčiusiose šalyse išmetamo maisto kiekiai tik didėja. Daugelis iš mūsų, nors ir norėtų išmesti mažiau produktų, tačiau dėl netinkamo apsipirkimų planavimo, per didelių gaminamų kiekių ir nežinojimo, kaip produktus išlaikyti šviežius ilgesnį ...
Nors žiema jau baigėsi, šiam sezonui šaldytos daržo, sodo ar miško gėrybės vis dar užsilikusios daugelio šaldikliuose. Tokius produktus reikėtų suvartoti laiku, nes jie taip pat turi savo galiojimo terminą. Koks jis, kaip šaldytas vasaros ar rudens gėrybes geriausia atšildyti ir kodėl šaldiklį verta...
Panevėžio miesto savivaldybė drauge su AB „Panevėžio specialus autotransportas“ nuo vasario 1 d. pradės įgyvendinti pilotinį maisto atliekų rūšiavimo projektą.
Maisto atliekų atsiranda kasdien. Skaičiuojama, kad kiekvienas lietuvis kasmet išmeta apie 40 kg maisto. Problema kyla, jeigu neužsiimame šiukšlių rūšiavimu ir maisto atliekos patenka į mišrių atliekų šiukšliadėžes.
Maisto švaistymas – aktuali šių dienų problema. Pasaulyje kasmet susidaro apie 1,6 mlrd. tonų maisto atliekų, o Lietuvoje vienas gyventojas per metus išmeta apie 60 kg dar tinkamo vartoti maisto, už kurį susimokėjo. Štai 12 patarimų, kurie padės nustoti švaistyti maistą, ir patiks ne tik aplinkai, b...
Lietuviai rūšiuoja vis daugiau, tačiau ne geriau – sako statistika. Iš tiesų buityje susidaro begalė skirtingų atliekų ir tikrai ne visada aišku, kur jas dėti. Ar žinote, kad į stiklo konteinerį neturėtų patekti namų langų stiklo paketai ir veidrodžių šukės, o, pavyzdžiui, dažus ir laką galima pridu...
Statistinis lietuvis kasmet išmeta apie 60 kg dar tinkamo vartoti maisto, o kiekvienas europietis jo atsikrato beveik tris kartus daugiau. Tokią nedžiuginančią statistiką skelbia Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tai ypač aktualu rudenį...
Jungtinių Tautų pasaulio maisto programos duomenimis, iki šių metų pabaigos bado sąlygomis gali gyventi net 270 milijonų žmonių, palyginti su jau ir taip stulbinančiais 149 milijonais žmonių prieš „Covid-19“ pandemiją. Dar pridėkime klimato kaitos ir nuolat augančios planetos populiacijos poveikį, i...
Europoje vis daugiau dėmesio skiriant ekologijai ir gamtosaugai, vis dažniau atkreipiamas dėmesys į maisto atliekų rūšiavimą bei perdirbimą. Be namų ūkių maisto atliekų klausimas itin aktualus ir prekybos tinklams, kuriuose nepavyksta tiksliai suplanuoti paklausos ir tenka atsikratyti nemažais kieki...
„Praktinė biologija yra įdomesnė už teorinę“, − sako buvusi biologijos ir chemijos mokytoja Eimutė Lučiūnienė. Prieš septynerius metus darbą vienoje Širvintų rajono mokykloje į žemdirbystės ūkį iškeitusi moteris palaiko glaudų ryšį su sostine. Kartu su vyru Giedriumi vieną kartą per savaitę ji prist...
Nuo šių metų didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės, kuriuose gyvena daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, turėjo sudaryti galimybę asmenims atskirai išmesti surūšiuotas bioskaidžias ir maisto atliekas. DELFI domisi, kaip sekasi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio bei Alytaus miestams įgyvendin...
Nepabaigę patiekalo restorane retai kuris susimąstome, jog mūsų maisto likučiai gali būti paversti šiluma arba elektra. Tokių maisto likučių visoje Lietuvoje per mėnesį gali susikaupti ir kelios tonos, kurios paverstos biomase taptų biodujų jėgainių žaliava.
Deja, bet dažnas iš mūsų įsigiję tam tikrą maisto produktą tikrai esame jį užmiršę, o galiausiai nė neparagavę – išmetę. Maisto švaistymas – problema, su kuria susiduria visas pasaulis, o Europos Sąjungoje maisto atliekos kasmet sudaro 88 mln. tonų arba net 173 kilogramus vienam gyventojui – išmetam...
Ne paslaptis, kad norint džiaugtis gausiai žydinčiomis gėlėmis, jas reikia ne tik laiku laistyti, bet ir tręšti. Patyrę sodininkai žino, kad visai nebūtina leisti pinigus brangioms trąšoms – jų galima pasigaminti ar aptikti tiesiog savo namuose.
Jei norite išmesti kuo mažiau maisto, o kartu ir sutaupyti, svarbiausia planuoti patiekalus ir išmokti apskaičiuoti porcijas, LRT RADIJUI nurodo Lietuvos vartotojų instituto atstovas Karolis Klimka. Anot jo, maisto ruošoje galima panaudoti net ir banano žieves, kurios yra labai maistingos, nors dažn...
Nevyriausybinės organizacijos siūlo pakeisti maisto atliekų tvarkymo taisykles maisto produktais prekiaujančiuose prekybos centruose. Taip norima sumažinti tinkamų vartoti maisto produktų išmetimą bei didinti tokių atliekų perdirbimą. DELFI domisi, kas keistųsi, jei būtų šiai idėjai pritarta.
