59 straipsnių
Remiantis Eurostat tyrimo rezultatais, Lietuvoje vidutiniškai vienam gyventojui tenka apie 142 kg maisto atliekų per metus. Ir nors skaičius atitinka Europos Sąjungos vidurkį, neramu ir nemalonu suvokti, kiek vartoti tinkamo, o kai kada – net prabangaus ir reto maisto, išmetame.
Balandžio 22-ąją, minint Tarptautinę Žemės dieną, prekybos tinklas „Rimi“ džiaugiasi, galėdamas pasidalinti, jog 2023 metai įmonei buvo pažymėti svarbiais praktiniais žingsniais tvarumo link. Ryšių su visuomene vadovė Eglė Krasauskienė teigia, jog prie to ženkliai prisidėjo ir patys pirkėjai, vis da...
Gyventojai jau ketvirtą mėnesį rūšiuoja maisto atliekas. Vilniaus regione jas atskiria į oranžinius maišelius, kuriuos meta į mišrių atliekų konteinerius. Per šį laiką išsakyta daug idėjų ir pasiūlymų, kaip būtų galima pagerinti maisto atliekų rūšiavimą – kompostuoti maisto atliekas specialiose gyve...
Vilniuje prieš du mėnesius pasikeitus atliekų rūšiavimo tvarkai, gyventojų požiūris į maisto atliekų oranžinius maišelius nėra vienalytis. „Delfi“ atlikta apklausa rodo, kad ypač aktyvūs yra vyresnio amžiaus žmonės, o daugeliui jaunuolių ši priemonė nežinoma visiškai.
Pareiga ar tik dar viena galimybė rūšiuojantiems atliekas? Tai klausimas, kuris skamba dažniausiai nuo tada, kai praėjusių metų pabaigoje per Lietuvą pasklido žinia apie tai, kad atėjo laikas rūšiuoti ir maisto atliekas.
Nuo sausio Vilniuje pasikeitus atliekų rūšiavimo tvarkai, „Delfi“ skaitytojas atkreipė dėmesį į maisto atliekoms dalijamus kibirėlius. Jis teiraujasi, ar neturėtų šios talpos būti dalinamos su filtrais. Tačiau savivaldybė teigia, kad ieškojo optimalaus sprendimo, o papildomos detalės būtų iš esmės p...
Skaičiuojama, kad mūsų šalyje vienam gyventojui vidutiniškai per metus tenka 41 kg maisto atliekų. Europos Sąjungos šalys, tarp jų ir Lietuva, iš bendro atliekų srauto, kuris susidaro namuose, jau turi atskirti virtuvės ir maisto atliekas. Nors daugelis gyventojų tokią prievolę gavo tik šiemet, Alyt...
Sostinės parduotuvėse vis dar tįsta žmonių eilės. Jos – ne prie kasų, o dėl nemokamai dalijamų oranžinių maišelių ir kibirėlių maisto atliekoms. Tvarumo ekspertai jau mato, kad toks rūšiavimas gali nepasiteisinti, esą gyventojų išmesti maišeliai plyšta dar net jų neišrūšiavus, o ir atliekų turinys g...
Lietuvoje šiuo metu vyksta diskusijos ir svarstymai dėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo. Juo numatoma ne tik didinti pakuočių atliekų tvarkymo tikslus, bet kartu papildomai apmokestinti gamintojus ir importuotojus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Iki pat balandžio 23-jose prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse Vilniuje klientai gali nemokamai atsiimti specialius maisto rūšiavimui skirtus maišelius ir kibirėlius. Vien per pirmąją akcijos savaitę trijose parduotuvėse rūšiavimui skirtas priemones atsiėmė arti 3 tūkst. butų ūkių.
Vilniuje nuo naujų metų įsigaliojo nauja atliekų rūšiavimo tvarka – nuo šiol miestiečiai atskirai rūšiuoti kviečiami ir maisto atliekas. Vilniečiai be papildomo mokesčio gali atsiimti rūšiavimui skirtas priemones – vienkartinius oranžinius maišelius ir daugkartinio naudojimo talpyklas. Rūšiavimo pri...
Nuo kitų metų pradžios Lietuvos gyventojai privalės atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, praneša Aplinkos ministerija.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos gyventojai privalės atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, informuoja Aplinkos ministerija.
Siekiant skatinti maisto atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, o ne laidojimą sąvartynuose, Seimo Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis siūlo sudaryti paskatas savivaldybėms kokybiškai rūšiuoti maisto atliekas.
Nors rūšiuojančiųjų šalyje ir daugėja, antrinių žaliavų – perdirbti tinkamų atliekų – mišrių komunalinių atliekų konteineriuose vis dar yra tiek pat, kiek ir ankstesniais metais, rodo Aplinkos apsaugos agentūros duomenys. Gyventojai Aplinkos ministerijos organizuotoje apklausoje kaip vieną iš prieža...
Šeštadienį į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi vyras, susirūpinęs keturkojų gerove. Šilainiuose vyras ir jo augintinis esą dažnai randa besimėtančių maisto atliekų, kurios gali būti labai pavojingos gyvūnams.
Nuo kitų metų visos Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, iš bendro atliekų srauto, kuris susidaro namuose, turės atskirti ir maisto bei virtuvės atliekas. Jos šiuo metu renkamos kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis. Savivaldybės jau ruošiasi naujajai tvarkai, jos pačios spręs kaip kon...
Nuo 2024 m. Lietuvos, kaip ir kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, laukia atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas. Gyventojai turės jas atskirti susidarymo vietoje ir nemaišyti su kitų rūšių atliekomis. Šiuo metu maisto ir virtuvės atliekos daugeliu atvejų yra renkamos kartu su mišriom...
Kasmet Lietuvos gyventojas per metus išmeta apie 50 kg maisto, kuris virsta 80 tūkst. tonų maisto atliekų. Kol kas maistas dažniausiai išmetamas kartu su mišriomis atliekomis, tačiau jau nuo 2024 metų maisto ir virtuvės atliekų pirminis rūšiavimas taps privalomas. Šiemet pirmą kartą LOGIN konferenci...
Kauno regiono komunalinės atliekos po pirminio rūšiavimo yra gabenamos bei perdirbamos Kauno regiono mechaninio biologinio atliekų (MBA) apdorojimo gamykloje, įsikūrusioje pačiame mieste, Pramonės prospekte, visai greta gyvenamųjų namų. Visi šio ir kelių artimiausių rajonų gyventojai puikiai žino ap...
