Madridas

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy ir Belgijos vyriausybės vadovas Charles'as Michelis trečiadienį keipsis į įstatymų leidėjus dėl Katalonijos krizės, bet šio regiono atstatydintas separatistas lyderis Carlesas Puigdemont'as paragino Europos Sąjungą liautis remti „perversmą“ prieš jo tėvynę.

Atstatydintas Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as antradienį pareiškė į Belgiją pabėgęs todėl, kad Ispanija planavo „smurto ir represijų bangą“ prieš jo separatistų vyriausybę.

Ispanijos Konstitucinis Teismas antradienį įsakė įšaldyti praeitą savaitę Katalonijos parlamento paskelbtą regiono nepriklausomybės deklaraciją, pranešė vienas teismo šaltinis.

Madridui perėmus penktadienį nepriklausomybę vienašališkai paskelbusios Katalonijos kontrolę, pirmadienį Ispanija žengė į nežinomą ir galimai pavojingą teritoriją.

Atleistasis Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont as paragino „demokratiškai priešintis“ tiesioginiam Madrid o valdymui.

Ispanijos sostinėje Madride tūkstančiai žmonių šeštadienį išėjo į gatves protestuoti prieš pusiau autonominio regiono Katalonijos regiono paskelbtą nepriklausomybę.

Ispanijos valdžia panaikino Katalonijos regiono policijos vado galias po to, kai šiame regione buvo įvestas tiesioginis valdymas, rašo BBC.

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Mariano Rachojus) penktadienio vakarą pareiškė atstatydinantis Katalonijos vyriausybę, paleidžiantis šio regiono parlamentą ir inicijuojantis jo valdžios rinkimus, turinčius įvykti gruodžio 21 dieną.

Katalonijos siekio atsiskirti nuo Ispanijos šalininkai Prancūzijoje ketina pasiūlyti regiono vadovui Carlesui Puidgemont'ui kartu su savo ministrais persikelti į Perpinjaną ir dirbti čia kaip vyriausybei tremtyje.

Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy penktadienį pareiškė, kad jo vyriausybė pasiekė „kritinį tašką“, ketindama panaudoti išskirtines priemones Katalonijos nepriklausomybės siekiui sustabdyti.

Ispanijos teisėjui nurodžius sulaikyti du katalonų separatistų lyderius ir taip dar labiau pakursčius įtampą dėl chaotiško Katalonijos nepriklausomybės referendumo, į Barselonos gatves antradienį išėjo maždaug 200 tūkst. žmonių.

Ispanijos teismas pirmadienį vėlai vakare nurodė sulaikyti du įtakingus katalonų separatistus, o šis žingsnis gali dar pagilinti politinę krizę, abiem pusėms griežtai atsisakant nusileisti konflikte dėl Katalonijos siekio atsiskirti.

Katalonijos separatistų lyderis pirmadienį atsisakė paaiškinti, ar paskelbė regiono nepriklausomybę nuo Ispanijos. Tačiau, vietoje to, jis paragino surengti skubų susitikimą su premjeru Mariano Rajoy 'umi, siekiant išspręsti giliausią kelių pastarųjų dešimtmečių politinę šalies krizę.

Besitęsiantis ginčas dėl Katalonijos nepriklausomybės nuo Ispanijos pirmadienį turėtų pereiti į kitą etapą - artėja Ispanijos centrinės valdžios nustatytas terminas, iki kurio Katalonijos regiono vyriausybė turi išaiškinti, ar paskelbė nepriklausomybę.

Vienas aukšto rango Katalonijos pareigūnas šeštadienį pareiškė, kad pasiūlymas tartis su Madrido centrine vyriausybe yra pastangos užtikrinti šio Ispanijos rytinio regiono atsiskyrimą, o ne jį sustabdyti.

Ispanija trečiadienį suteikė Katalonijos separatistų lyderiui laiko iki kitos savaitės paaiškinti, ar jis ketina toliau siekti savo regiono nepriklausomybės, ir perspėjo, kad Madridas perimtų šios pusiau autonominės teritorijos valdymą, jeigu ji liks užsibrėžusi atsiskirti.

Ispanijos užsienio reikalų ministras Alfonso Dastis trečiadienį apkaltino Katalonijos lyderį Carlesą Puigdemont'ą ėmusis gudrybių, kai pastarasis paskelbė, kad regiono atsiskyrimo procesas bus tęsiamas, bet atidėjo jį kelioms savaitėms.

Ispanijos vyriausybė trečiadienį rengia pasitarimą dėl krizės, Katalonijos lyderiams pasirašius atidėtą nepriklausomybės deklaraciją ir paraginus surengti derybas su Madridu.

Katalonijoje antradienį į posėdį rinksis regiono parlamentas, kuris gali paskelbti nepriklausomybę nuo Ispanijos. Vyriausybės vadovas Carlesas Puigdemontas posėdyje sakys kalbą. Po to parlamentas gali balsuoti dėl nepriklausomybės. Centrinė vyriausybė Madride tokį žingsnį atmeta.

Barselonoje Indra Karpavičiūtė (31 m.) gyvena jau daugiau nei aštuonerius metus ir su draugu Axeliu iš Ispanijos augina trejų metų dukrą Oną. Katalonijos sostinėje gerai įsikūrusi emigrantė vis dėlto sako norinti grįžti į Lietuvą, nes ne tik ilgisi artimųjų, bet ir pasigenda aukštesnės kokybės pasla...