50 straipsnių
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis kritiškai vertina valdančiųjų inicijuojamą įstatymą, kuriuo siekiama Komunistų partiją pripažinti nusikalstama organizacija. Politiko manymu, tai „piarinis ir proginis“ projektas, mat, pažymėjo jis, Komunistų partija Lietuvoj...
Jonas Jagminas, kaip pats sako, pradėjęs karjerą nuo darbo šaltkalviu ir 42 rublių atlyginimo, – šiandien turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše. Pernai jis pardavė pašarų gamyklą Ariogalioje, šiemet derasi dėl 6 paukštynų pardavimo, ir, kaip pats teigia, užsiims nekilnojamojo turto projektais, nes „l...
Po Antrojo Pasaulinio karo sovietų okupuotoje Lietuvoje itin opus buvo ap(si)rūpinimo baltyminės kilmės maistu klausimas. Mėsai miestų gyventojų racione vis labiau tampant deficitu, sovietinė valdžia bent jau daliniu sprendimu matė įvairių žvejybos rūšių propagavimą. Žinoma, daugiausia vilčių dėta į...
Karas yra labai blogas, bet paprastas binarinis procesas. Arba tu už arba tu prieš. Jeigu susilaikai – tai tu ir prieš tuos, ir prieš anuos. Be jokių tonų, netgi be pilkų, tik juodi ir balti tarsi šachmatų partija be galimybės sužaisti lygiosiomis.
Istorijos nekuria robotai: ji neatsiejama nuo žmogiškumo. Istoriniai įvykiai, simboliai ir žinios apie juos priklauso nuo to, kiek asmuo ar grupė, kolektyvas aprėpia branda, viduju tūriu. Tad pradedant aiškintis, kodėl didžių tautos didvyrių S. Dariaus ir S. Girėno palaikus ištiko beprecedenčių įvyk...
Prisimenant Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlanto vandenyną 1933 m. liepos 15–17 d. dažnai minima neva paslaptinga jų žūtis, gandai apie pašovimą Vokietijoje. Tos senos paslaptys – lyg kolektyvinės atminties balta dėmė ar randas; iš kur ir kaip tai atsirado? Neseniai vienas skaitytojas...
Atmintis yra keistas reiškinys: žmonės geba atsiminti nebūtus dalykus. Ypač po sukrečiančių, rezonansinių įvykių kartais išplinta išgalvotas pasakojimas: jį pradeda asmenys ar grupės ir tęsia bendruomenės, visuomenė, valdžia, ištisos kartos. Tarsi po masinės amnezijos žmonės įsimena ir vieni kitiems...
Artėjant Lietuvos valstybingumo atkūrimo trisdešimtmečiui ir bendrovei „Vilmorus“ paskelbus naujausius partijų reitingus, nors tai lyg ir nesusiję dalykai, kirba mintis, kad būtent nuo partijų verta pradėti kalbėti apie tai, kur esame – ir kodėl.
Česlovas Juršėnas gyvenime juokauja nekeitęs trijų dalykų – žmonos, partijos ir buto. Bendražygiai per dantį jį traukia ir vadindami gyva lietuviško parlamentarizmo istorija – Seimo nariu Č. Juršėnas dirbo net 6 kadencijas arba 22 metus 9 mėnesius ir 8 dienas.
Likimas lėmė, kad esu tarp tų, kurie balsavo už valstybės, leidžiančios žmonėms gimti laisvėje, atkūrimą. Ši knyga labiau panaši į memuarus sensu stricto, negu ankstesnės, kuriose rašoma apie Sąjūdį ir Aukščiausiąją Tarybą. Joje daugiau dėmesio skiriu asmeninei istorijai, kuri nuo 1991-ųjų lapkričio...
Čikagos priemiestyje Oak Brook 2019 m. spalio 11–13 d. vyko JAV LB XXII Tarybos antroji sesija. Tarybą sudaro 60 asmenų, kuriuos trejų metų kadencijai išrenka JAV lietuvių bendruomenė per visuotinius rinkimus, ir 10 apygardų pirmininkai, atstovaujantys savo vietovėms pagal pasiskirstymą regionais. T...
Juozo Baltušio (1909–1991) literatūriniai veikalai turėjo ir turi neginčijamą vertę – dėl to jis buvo ir skaitytojų labai mėgstamas, ir tuometinės valdžios peikiamas, tačiau kūrėjo visuomeninė veikla, ypač Atgimimo metais išsakytos mintys, vertinamos nevienareikšmiškai.
Jei dar kam nors kyla klausimų, ar per Antrąjį pasaulinį karą Lietuva buvo okupuota ar išvaduota, tereikia paskaityti 75 metų senumo sovietinių funkcionierių skundus aukščiausiems tuometės sovietinės respublikos vadovams. Pačiam Antanui Sniečkui adresuotuose skunduose prašoma apsaugoti nuo siautėjan...
Žinomo tarpukario Lietuvos žurnalisto, rašytojo bei vertėjo Juozo Keliuočio svarbus indėlis į dabartinės žiniasklaidos formavimąsi bei profesinis žurnalistų ugdymo diegimas dar tarpukario Lietuvoje išlieka aktualus iki šiandien.
Antakalnio kapinėse nesunkiai rasime ilgamečio Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus kapą. Greta jo – kiek kuklesnis jo įpėdinio Petro Griškevičiaus paminklas, o valstybės vadovų kalnelyje rūsčiai žvelgia paskutiniojo sovietinės Lietuvos vadovo Algirdo Mykol...
Negaliu ramiai stebėti, kas vyksta šiandieninėje mūsų politinėje erdvėje. Prieš šešis dešimtmečius į mano rankas pateko Povilo Višinskio knygelė „Kas yra Konstitucija?“, išlesta 1906 metais. Autorius aptarė, kokios Lietuvai reiktų Konstitucijos.
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleistoje pirmojo atkurtos Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko biografijoje „Žmogus, jungęs epochas“ į šį politiką siūloma pažvelgti kaip į asmenybę, kuri buvo veikiama to meto politinių, socialinių ir ekonominių aplinkybių.
Lietuviai išsiskiria tuo, kad mėgsta pažymėti visokias sukaktis – gimimo, mirimo, gimtadienius, vardadienius, krikštynas, vestuvių, „pirmo karto“ metines, savo šalies ir pasaulio įvykių jubiliejus, tautines šventes. Gruodžio 23-ąją minime vieno baisaus žmogaus (jeigu jį apskritai galima vadinti žmog...
1988 m. birželio 3 dieną, lygiai prieš 30 metų Lietuvos mokslų akademijoje susirinkę intelektualai susibūrė į judėjimą, kuriuo buvo pasisakoma už realią pertvarką šalyje. Nuo pirmųjų dienų Sąjūdžio iniciatyvinė grupė akcentavo ne realią priešpriešą, atsidūrimą pogrindyje. Priešingai – Sąjūdis siekė ...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (LGGRC) siekis Vilniuje, prie Vyriausybės rūmų, įamžinti nužudytų, tremtyje ir kalėjimuose mirusių tarpukario ministrų atminimą sulaukė kliūčių iš pačios Vyriausybės.
