Ketvirtus metus iš eilės įtakingiausiu Lietuvos visuomenininku išrinktas istorikas Alfredas Bumblauskas. Tokios nuomonės laikosi tiek elitas, tiek visuomenė. Tačiau šių metų sąraše yra ir staigmenų – į penketuką įsiveržė istorikas Liudas Mažylis, atradęs Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą liet...
Liudas Mažylis
160 straipsnių
Vieno seniausių Europoje Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Artūras Žukauskas, 439-ąjį universiteto gimtadienį švęsdamas drauge su alumnais, juokavo, kad geriausia dovana - pagal jėzuitų receptą virta sriuba, kurios su dėstytojais ir studentais ragavo.
Liudo Mažylio romane – ir išgalvoti įvykiai, ir tikri keturių Nepriklausomybės Akto kopijų pėdsakai (66)
Lietuvos Nepriklausomybės Aktą suradęs profesorius Liudas Mažylis visus nustebino debiutavęs kaip grožinės literatūros autorius. Leidyklos „Šviesa“ išleistoje knygoje „99 metai po įvykio“ savo žymiosios kelionės aplinkybes autorius aprašo pasitelkęs vaizduotę, supindamas istorinius įvykius su fantaz...
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį Europos namams Briuselyje perduos Vasario 16-osios valstybės atkūrimo akto kopiją.
Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė Birutė Kulnytė pirmadienį pareiškė, kad norintiesiems Signatarų namuose pamatyti tik Vasario 16-osios aktą įėjimas yra nemokamas.
Berlyne Vasario 16 -osios akto originalą atradęs, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis šeštadienį savo paskyroje feisbuke pasipiktino tuo, kad, jo žiniomis, norintiems pamatyti aktą, esantį Signatarų namuose Vilniuje, dabar jau tenka susimokėti. Jo nuomone, tai – nesąžining...
Vasario 16 aktą suradęs ir visos Lietuvos žvaigžde tapęs profesorius Liudas Mažylis sulaukia konservatorių raginimų žengti į aktyvią politiką, tačiau sako konkrečių įsipareigojimų dar negavęs.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (TSPMI) 2017 metų valstybės kūrėju paskelbė Vasario 16-osios aktą Vokietijos archyve radusį Vytauto Didžiojo universiteto profesorių Liudą Mažylį.
Šiemet Lietuvos šimtmetis išaugo minėjimo rūbą ir tapo tikra švente. Gausybė renginių, plazdančių ir pastatus puošiančių vėliavų, gatves užplūdę žmonės, perpildytos kavinės su pavargusių nuo klientų administratorių fraze: „visos vietos užimtos ir „gyva eilė“, – lauksite?“ – liudijo, kad atšventėme L...
Švenčiant valstybės atkūrimo šimtmetį penktadienio rytą sostinėje tūkstantinė eisena iš Katedros aikštės pajudėjo į Rasų kapines, kur palaidoti Vasario 16-osios Akto signatarai Jonas Basanavičius ir Jonas Vileišis.
Lietuva švenčia Valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejų.
Trečiadienį Ministrų kabinetas važiuos į Kauną, kur vyks iškilmingas posėdis artėjančios Vasario 16 -osios proga.
Minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną , valstybingumo šimtmetį ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) gimtadienį, vasario 15-ąją vyks iškilmingas Senato posėdis, kurio metu profesoriui Liudui Mažyliui bus įteiktos VDU Humanitarinių mokslų Garbės profesoriaus vardo regalijos.
Vasario 16-osios išvakarėse Nepriklausomybės aktą Berlyne radusiam Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Liudui Mažyliui bus suteiktas šio universiteto garbės profesoriaus vardas.
Kai VDU profesorius Liudas Mažylis paskelbė Vokietijos diplomatiniame archyve radęs Vasario 16-osios akt ą, iki valstybės atkūrimo šimtmečio buvo likę mažiau nei 11 mėnesių. Dabar, kai iki šios iškilios datos mažiau nei mėnuo – aktas jau Lietuvoje.
Sekmadienį Signatarų namuose Vilniuje pradedamas eksponuoti į Lietuvą iš Vokietijos atvežtas Vasario 16-osios aktas.
Po beveik šimtmečio Lietuvos Nepriklausomybės Aktas grįžo į Lietuvą. Trečiadienį Vokietija dokumentą penkeriems metams paskolino Lietuvai.
Signatarų namuose visuomenei pristatomą 1918 metų vasario 16 dienos nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, kurį prof. Liudas Mažylis surado Vokietijos diplomatiniame archyve, bus galima apžiūrėti iki lapkričio vidurio. Kaip pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos nacionalin...
Į Vilnių šią savaitę iš Vokietijos atgabenamas Vasario 16-osios Aktas 2022 metais gali būti eksponuojamas ir Kaune, sako Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis.
Lietuviai yra ir buvo vieni didžiausių euroentuziastų tarp bendrijos narių, tačiau tiek verslui, tiek valdžiai tuo metu, kai stojome į Europos Sąjungą, buvo tuo taip sunku patikėti, kad jie ėmėsi netradicinių priemonių.