Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala sako, kad Ukraina yra tapusi vidinių Jungtinių Valstijų kovų įkaite, todėl klausimas dėl Amerikos paramos atrodo vis sunkiau išsprendžiamas.
Linas Kojala
441 straipsnių
Linas Kojala - Lietuvos politologas, apžvalgininkas, Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, VU TSPMI doktorantas ir dėstytojas.
Prieš tampant Rytų Europos studijų centro direktoriumi, L. Kojala yra dirbęs žiniasklaidoje, Užsienio reikalų ministerijoje, vadovavo tarptautiniams projektams. Taip pat, studijoms gavęs prestižinę Fulbrighto stipendiją, žinias gilino ir Harvardo universitete.
Politologas rašo straipsnius, monografijas bei rengia akademinius tekstus. 2019 metais išleido knygą „ EUROPA? Pokalbiai su prezidentais, ministrais, patarėjais ir taksistais apie mūsų ateitį“.
Kojala skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose, rengęs tekstus, komentavęs įvykius CNN, „The Moscow Times“, Nyderlandų, Vokietijos, Prancūzijos nacionalinėms radijo stotims.
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlė L. Kojala į užsienio reikalų patarėjo postą, tačiau politologas nusprendė likti RESC direktoriumi.
Jau ne pirmą savaitę netyla kalbos apie itin populiaraus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno atleidimą. Taip pat vis stiprėja nuogąstavimai, kad Amerikos Kongresas neskirs 60 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai.
Linas Kojala. Dauguma amerikiečių nenori Bideno ir Trumpo dvikovos. Kodėl ji labiausiai tikėtina? (1)
Paradoksas. Didžioji dalis JAV gyventojų teigia nenorį, jog prezidento rinkimuose varžytųsi Joe Bidenas ir Donaldas Trumpas. Nepaisant to, šiandien tai – realiausias scenarijus.
Realiausi JAV prezidento rinkimų kandidatai Bidenas ir Trumpas gali būti pašalinti: kodėl toks scenarijus yra realus (21)
Šiemet viso pasaulio žvilgsniai bus nukreipti į Jungtines Amerikos Valstijas, nes jose lapkritį vyks prezidento rinkimai, kuriuose kandidatais jau dabar įvardijami šiuo metu pareigas einantis demokratas Joe Bidenas ir jau buvęs prezidentas respublikonas Donaldas Trumpas. Tačiau pasigirdo versija, ka...
Kitų metų geopolitinę perspektyvą galima įvardyti vienu žodžiu – nerimastinga.
Vakarų parama Ukrainai pastaruoju metu ženkliai sumažėjo. Vokietijoje įsikūrusio Kylio instituto duomenimis, šių metų balandį-spalį parama siekė kiek daugiau kaip 2 mlrd. eurų, o tai 87 proc. mažiau nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausios Kyjivo rėmėjos Jungtinės Valstijos (JAV) ir Europos Sąjung...
Paskutinėmis lapkričio dienomis pasaulį praskriejo žinia apie Jungtinių Valstijų diplomato Henry Kissingerio mirtį. Jam buvo 100 metų. Dirbo JAV prezidentų Richardo Nixono bei Geraldo Fordo administracijose. Yra gavęs Nobelio taikos premiją. Yra įvardinamas kaip viena reikšmingiausių Šaltojo karo fi...
Europos Sąjungos sprendimas pradėti derybas dėl narystės su Ukraina ir Moldova – istorinis; dar prieš kelerius metus bendrijos lyderiai kone vieningai siuntė Kyjivui signalą, kad jokio proveržio integracijos kontekste nebus.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasisakymai metinėje spaudos konferencijoje rodo, kad Kremlius nesitrauks, o jos metu pasiųstas signalas, jog Rusijos ambicijos kitais metais bus didelės, sako politologas Linas Kojala. Delfi kalbinti politikai atkreipė dėmesį, kad V. Putinas pasisakymais bandė nu...
Karui Ukrainoje įstrigus, Vakarų teikiama parama Kyjivui mažėja. Tiek finansinė, tiek karinė. Prezidentas Volodymyras Zelenskis turi atkakliai prašyti amerikiečių pagalbos, nepalankios nuotaikos tvyro ir Europoje. Kodėl mažėja Vakarų parama Ukrainai ir kaip tai veikia situaciją karo fronte?
Programa: 11:00 – 11:15 Sveikinimo žodžiai. Linas Kojala, Rytų Europos studijų centro direktorius; Oliver Morwinsky, Konrado Adenauerio fondo vadovas Baltijos šalyse; Ingrida Laurinavičienė, Baltijos-Amerikos Laisvės fondo koordinatorė Lietuvoje.
Gruodžio 14-15 dienomis Briuselyje vyks Europos Sąjungos aukščiausio lygio susitikimas. Jo metu turėtų būti nuspręsta dėl leidimo Ukrainai pradėti derybas dėl stojimo į Bendriją. Tačiau optimizmas šiuo klausimu slopsta. Kliūtimi yra ne tik tebesitęsiantis karas ir priekaištai Kyjivui dėl korupcijos,...
Trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai atsisakė dalyvauti 30-ojoje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) sesijoje Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje, į kurią šią savaitę atvyko Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas, esą jo dalyvavimas kelia riziką „legitimizu...
NATO šalių užsienio reikalų ministrai Briuselyje susitinka su savo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba, kad aptartų padėtį mūšio lauke ir Vakarų teikiamą pagalbą Kyjivui. Teigiama, kad Rusijos proveržis fronte – didžiausias šiemet. Apie šiuos įvykius LNK vidurdienio žiniose pasakojo Rytų Europos studij...
Turkija nėra konstruktyvi NATO partnerė ir gali būti, kad šįmet Turkija taip ir neratifikuos Švedijos narystės Aljanse, sako Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, kurios dar neratifikavo Švedijos paraiškos prisijungti prie Aljanso. Nuo to laiko, kai ji pateikė paraišką, jau praėjo pusantrų metų. Apie tai pokalbis su Rytų Europos studijų centro vadovu Linu Kojala.
Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai antradienį pareiškė nedalyvausiantys 30-ajame Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) ministrų tarybos posėdyje, kuris trečiadienį vyks Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje. Rytų Europos studijų centro vadovo, politologo Lino Kojalos verti...
Svarstymai apie prieš Ukrainą nukreiptą Vakarų šalių suokalbį šiai gintis nepadeda.
LIETUVOS VERSLO FORUMAS – aktualiausios temos visiems, kurie neabejingi Lietuvos verslui. Diskusijoje apie Europos konkurencingumą diskutuoja Indrė Genytė-Pikčienė, Linas Kojala. Diskusiją moderuoja Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė.
Europos Komisijai trečiadienį paskelbus rekomendaciją pradėti derybas dėl narystės ES su Ukraina ir Moldova, o Sakartvelui – suteikti ES kandidatės šalies statusą, netrukus pasirodė pirmosios reakcijos. Nors pripažįstama, kad tai – išskirtinis sprendimas, kartu akcentuojama, kad šalių kelias į bendr...
