169 straipsnių
Užsienio politika yra politinių tikslų rinkinys, kuriuo siekiama apibrėžti kaip konkreti valstybė sąveikaus su kitomis pasaulio šalimis. Užsienio politika paprastai skirta apginti šalies nacionalinius interesus, nacionalinį saugumą, įgyvendinti ideologinius tikslus bei užtikrinti ekonominį klestėjimą. Užsienio politika gali būti įgyvendinama taikiomis priemonėmis – diplomatija, taikiu bendradarbiavimu, taip pat agresyviais veiksmais, karu ir išnaudojimu. XX a. užsienio politikos reikšmė ypač padidėjo, nes praktiškai kiekviena šalis gali sąveikauti su kitomis vienokia ar kitokia diplomatine forma.
Paaiškėjus, kad bendrovėms, planavusioms Rusijos atlikėjų Filipo Kirkorovo ir Michailo Šufutinskio koncertus, buvo skirtos subsidijos už neįvykusius ar perkeltus renginius, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad sudarė darbo grupę, kuri spręs, ar galima išplėsti vadinamuosius ju...
Pamažu įsibėgėjančios naujosios Vyriausybės programoje akcentuojama vertybėmis grįsta Lietuvos užsienio politika.
Klaidinamos informacijos mastas pandemijos metu nemažėja, sako Lietuvos kariuomenės atstovas Ekstremalių situacijų operacijų centre kapitonas Mažvydas Kunevičius.
Nuolatinę informacinės aplinkos stebėseną atliekantys Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (LK SKD) analitikai per praėjusį mėnesį fiksavo aktyvų neigiamos informacinės veiklos intensyvumą. Rugsėjo 1-30 dienomis identifikuota per 260 svarbiausių neigiamos informacinės veiklos ...
Tik kelios dienos liko iki Lietuvos apsisprendimo, suformuosiančio valstybės strategiją bent ketveriems metams į priekį. Ir esminis klausimas bus – ar liks valdžioje Ramūnas Karbauskis?
Taip teigia savo komentare „Delfi“ profesorius Raimondas Lopata. Jei taip sakytų koks nors Viktoras (nebūtinai Pranckietis), nenustebčiau. Tiesa, profesorius jau ne tik politologas, bet ir dalyvauja rinkimų kampanijoje, Liberalų sąjūdžio sąraše.
Prieš porą metų kalbėdamasis su vienu Lietuvos užsienio politikos tyrėju buvau nustebintas, kokią frustraciją patiria žmogus, kiekvieną dieną mąstantis apie mažos šalies (iš)likimo strategijas. Visi esame girdėję apie geopolitinę aksiomą, kad Lietuvos užsienio politika – tai didžiosios grėsmės Rytuo...
Lietuvoje iš naujo atrasta, kad dalis mūsų šalies gyventojų teigiamai vertina Vladimirą Putiną ir Rusiją.
Paskutiniame straipsnyje kalbėjau apie užsienio politiką rinkimų kontekste, tačiau pabandykime pažvelgti į 2020 metus per platesnę saugumo ir globalių grėsmių prizmę. Grėsmių jau gerą dešimtmetį tikrai nemažėja, laisvės ir demokratijos erdvė pasaulyje nuosekliai traukiasi, iššūkių daugėja.
Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, negalima paviršutiniškai kalbėti apie didžiausią Lietuvos kaimynę Rytuose – Rusiją. O tokių kalbų prezidentas pasakojo matantis. Tai jis pasakė Rytų Europos studijų centro ir kartu su Korado Adenauerio fondu trečiadienį Valdovų rūmuose surengtoje jau penktoje meti...
Naujų iššūkių NATO ir Europos Sąjungai fone prasminga apžvelgti, kaip per penkiolika metų keitėsi Lietuvos užsienio politikos doktrina nuo „Regiono centro“ iki „Neleiskime spardyti mums užpakalio nei rusams, nei amerikiečiams“*.
Laikai neramūs. JAV muša karo būgnus, telkia karines pajėgas Irano kaimynystėje, didėja tikimybė, kad koks nors nenumatytas incidentas sukels karinę konfrontaciją tarp Vašingtone ir Teherano.
Pernai Rusijos vizų negavę lietuvių tremtinių kapus tvarkantys „ Misija Sibiras “ dalyviai šiemet mėgins įgyvendinti pernykštį planą ir nuvykti į Krasnojarsko kraštą.
Į prezidentus kandidatuojanti buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė tvirtina turinti aiškias skiriamąsias linijas nuo kitų prezidentinių reitingų lyderių. Pasak jos, šios skirtys ryškios ne tik tarp jos ir premjero Sauliaus Skvernelio, tačiau ir ekonomisto Gitano Nausėdos.
Lietuvos socialdemokratų partijos ( LSDP) kandidatas į prezidentus Vytenis Povilas Andriukaitis teigia neturįs konkurentų šalies vadovo rinkimuose. Socialdemokrato teigimu, politinės kairės flange jis yra vienintelis tikras kandidatas, nes kiti arba neturi pažiūrų apskritai, arba tiesiog užsiiminėja...
Kaune tvyro nepasiduodančios, ryžtingos Lietuvos dvasia. Nepriklausomos tarpukario Lietuvos likimas ir kelias sprendėsi būtent Kaune. Čia padėti valstybingumo pamatai tapo pagrindu nepriklausomybės atkūrimui. Tarpukario Lietuvos sostinei teko vytis Europos sostines, bet ji per kelis dešimtmečius tap...
Saulius Skvernelis, Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė Rytų Europos studijų centro auditorijai pristatė savas būsimosios užsienio politikos vizijas. Atsiranda galimybė kandidatus pradėti lyginti ne tik jų reitingų augimo-neaugimo ar patinka-nepatinka pagrindu, bet ir jų turinio pagrindu.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, atsakydamas į signataro Egidijaus Bičkausko pirmadienį iškilmingo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo metu skaitytą kalbą, tvirtina, kad Lietuvos užsienio politika yra išmintinga, išlaikyta, subalansuota ir ori.
Neteisėtai nuo pareigų nušalintas buvęs Karinių oro pajėgų ( KOP) vadas Audronis Navickas iš Krašto apsaugos ministerijos reikalauja 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Didžioji Lietuvos žiniasklaida rimtai neišnagrinėjo pasaulio politinę bendruomenę sudrebinusios JAV prezidento Donaldo Trumpo kalbos, pasakytos rugsėjo 26 d. JTO asamblėjoje. Rimčiausi analitikai sako, kad tai dramatiškai keičia tarptautinės politikos akcentus. Lietuvoje – tyla.
