141 straipsnių
Subliuško šmeižto burbulas, nukreiptas prieš Europos Sąjungos ( ES) komisarą Vytenį Povilą Andriukaitį: jokių dvišalių sutarčių tarp Rusijos ir ES narių nėra, jokie produktai iš Prancūzijos į Rusiją nevežami. O juk neseniai apie komisaro „išdavystę“, neva leidžiant dvišalius susitarimus dėl maisto p...
Paskutinę 2014-ųjų metų naktį Kauno r. Dubravos eksperimentinės mokomosios urėdijos miškininko Vyto Sinkevičiaus namuose suskambėjo kelių dešimčių laikrodžių kurantai.
Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į ūkio ministrą Evaldą Gustą, prašydamas ištirti, kodėl maisto produktų kainos Lietuvos parduotuvėse yra aukštesnės nei Vokietijoje bei Baltarusijoje.
Šv. Velykų močiutę „ubagais paleidusi" Žemės ūkio ministerija tą patį daro su Kalėdų seneliu. Parama maistu žmones, kuriems jos reikia, pasieks tokiu pat pavidalu, kokiu mokinukai anksčiau pagelbėdavo šalantiems šernams ir kiškučiams – tik daržovėmis. Ir visai ne todėl, kad jie vegetarai.
Būna momentų valstybės gyvenime, kai, rodos, net patys didžiausi politiniai oponentai turi suprasti, kad tai laikas ne pigiam partiniam kapitalui krautis, o sutelktai dirbti, nes nuo to darbo rezultatų priklausys ne vienos ar kitos politinės partijos, o visos valstybės ateitis.
Jau nuo kitos savaitės turėjo būti pradėti dalyti maisto paketai skurdo gniaužtuose atsidūrusiems gyventojams.
Artėjant žiemai žvalgomės natūralios vilnos kojinių, pirštinių, megztinio, veltų šlepečių, kitas ir natūralių kailinių, bet retas susimąstome, kokį kelią toks produktas nueina, kol atsiranda mūsų garderobe.
Penktadienį iki vėlyvo vakaro labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ savanoriai Lietuvos prekybos centruose vėl prašys pirkėjų dalį įsigytų konservuotų maisto produktų paaukoti labdarai.
Dėl afrikinio kliaulių maro virš kiaulininkystės pakibus Damoklo kardui Lietuvoje ūkininkams siūloma imtis kitų gyvulininkystės rūšių. Viena iš alternatyvų – avininkystė, tačiau ekspertai pastebi, kad aviena Lietuvoje itin nepopuliari, o ir lietuviškų avių vilna nelabai žavi pramonininkus.
Latvijos ūkininkai skaičiuoja, kad juos pigesnis lenkiškas derlius stumia iš rinkos, kuo pasiguosti turi ir Lietuvos augintojai. Prognozuojama, kad poveikį kainoms pirkėjai pamatys spalio pabaigoje, kai bus baigtas nuimti derlius.
Penktadienį po susitikimo Vyriausybėje suskaičiuota, kiek iki šių metų pabaigos nuostolių patirs Lietuvos ūkininkai.
Rusijos draudimas importuoti į šalį vaisius ir daržoves iš visos Europos Sąjungos, taip pat ir Lietuvos ūkių, skaudžiai atsiliepia augintojams. Jie siūlo parodyti, kad jei atsisakoma bendradarbiauti, tuomet reikia neprekiauti visiškai – ir Rusijos pirkėjams neparduoti jiems reikalingų sėklų.
Klaipėdos uostas iš Latvijos susigrąžino lietuviškųjų grūdų krovą.
Rugpjūtį Lietuvos pirkėjai pamatė, ko neregėjo jau seniai – pomidorų kilogramas kainavo iki 2 litų. Dabar atėjo eilė smukti kitų daržovių kainoms: pinga morkos, kopūstai, svogūnai, česnakai, bulvės. Ūkininkai suka galvas, kur dės į Rusiją turėjusį išvažiuoti derlių.
Baltarusija lietuvių maisto produktams gali tapti vartais į Rusiją. Lietuvos ūkininkai, gamintojai ir vežėjai detaliai nagrinėja praėjusią savaitę Rusijos paskelbtą draudimą ir ieško išsigelbėjimo variantų.
Po Vladimiro Putino atsako į Vakarų sankcijas, tapo aišku – diržus teks veržtis lietuviškos mėsos ir pieno produktų gamintojams, transporto įmonėms, kurios praras dalį pelno. Verslininkai tikisi valstybės paramos, tačiau ekonomistai primena, kad finansinės galimybės ribotos – biudžetas vis dar defic...
Rusijai uždraudus žemės ūkio ir maisto produktų importą, Lietuvos daržovių ir vaisių augintojai bei eksportuotojai gali patirti didelių nuostolių, sako asociacijos „Vaisiai ir daržovės“ prezidentė. Laimutė Grybauskaitė mano, kad Rusijos sprendimas drausti importą yra politizuotas žingsnis.
Žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos pareiškimas dėl atsistatydinimo iš ministro pareigų – tai loginis Darbo partijos sprendimų rezultatas, tarytum nustebinęs ir Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių, kuris viešoje erdvėje Žemės ūkio ministro veiklą vertino teigiamai.
Galėčiau sumalti į miltus bet kurį iš pastaruoju metu svarstomų Lietuvos žemės įsigijimo „trukdiklių“ – dėl jų antikonstitucingumo, antiekonomiškumo ir panašiai. Tą dar padarysiu pasisakydamas iš Seimo tribūnos.
Praėjusį penktadienį Seime pagaliau įvyko senokai Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) reikalauta akistata. Tiesa, LŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis neslėpė, kad tikėjosi ją surengti vienoje iš bendrovių.
