294 straipsnių
Lietuvos pilietybė – tai piliečio statusas, suteikiantis galimybę naudotis pilietinėmis teisėmis Lietuvos Respublikoje, t.y. balsuoti, gyventi, dirbti, naudotis viešosiomis ir socialinėmis paslaugomis. Taip pat piliečio teisės suteikia pareigą ginti Lietuvos valstybę, laikytis įstatymų, mokėti mokesčius. Lietuvos pilietybė suteikiama nuo gimimo, taip pat ją gali įgyti užsieniečiai, gyvenantys Lietuvoje, išlaikę kalbos ir Konstitucijos egzaminus ir davę priesaiką.
Fiodoras Černychas - Lietuvos futbolo rinktinės narys, 2016 ir 2017 metais pripažintas geriausiu futbolininku. Jis gimė Maskvoje ir į Lietuvą vaikystėje atvyko turėdamas Rusijos pilietybę, tačiau iškeitė ją į lietuvišką pasą – ir viskas dėl futbolo: norėdamas žaisti jaunių rinktinėje, privalėjo jį g...
Dainų šventė šiais metais į Lietuvą parviliojo nemažą būrį emigrantų. Didelį pasaulio lietuvių aktyvumą ir susidomėjimą sako jaučiantys ir organizatoriai, ir prekybininkai. Tačiau patys į metų renginį sugrįžę lietuviai tikina, kad viešnagė gimtinėje kelia dvejopus jausmus – renginiai ir aplinka džiu...
Ketvirtadienį Seime minint Gedulo ir vilties dieną, buvusi tremtinė eksparlamentarė Vida Marija Čigriejienė teigė, kad kai kurie politikai neišmoko skaudžių istorijos pamokų ir istorines sukaktis mini tik formaliai.
Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio pradininkas, filosofas, rašytojas, sportininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Juozaitis, dar nepatvirtinęs galutinio savo apsisprendimo dėl kandidatavimo į Lietuvos prezidento postą, viešam svarstymui pateikia 12 savo valstyb...
Kitąmet prezidento rinkimuose svarstantis dalyvauti vienas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pradininkų Arvydas Juozaitis teigė palaikąs tautų Europos idėją ir griežtai pasisako prieš globalios Lietuvos idėją ir dvigubos pilietybės įteisinimą.
Mano vyras, gyvenantis Vokietijoje jau devynerius metus, 2017 m. gavo Vokietijos pilietybę ir 2018 metų balandžio 12 d. asmeniškai nuvažiavo į Lietuvos ambasadą Berlyne, pridavė visus dokumentus, pasirašė, kad Lietuvos pilietybės atsisako ir iš jo buvo paimtas lietuviškas pasas.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad nėra saugu mažinti referendumo kartelę dėl Konstitucijos pirmojo skirsnio nuostatų, bet siekiant įteisinti dvigubą pilietybę tokias diskusijas reikia pradėti.
Norvegija yra antra populiariausia lietuvių emigracijos kryptis. Pastaruoju metu kyla daug diskusijų apie tai, kaip dviguba pilietybė padėtų išlaikyti emigrantus arčiau Lietuvos, tačiau kalbos apie dvigubos pilietybės reikšmę į šią šalį migravusiems lietuviams kol kas neturi jokios reikšmės – Norveg...
Liko tik metai, kai bus siūloma apsispręsti dėl dvigubos pilietybės, sukurti sąlygas išeiviams iš Lietuvos tapti kitos šalies piliečiais, išsaugant Lietuvos Respublikos pilietybę.
Seimo darbo grupė dėl referendumo dvigubos pilietybės klausimu siūlo Konstitucijoje įrašyti euroatlantinės krypties saugiklius.
Dviguba pilietybė – ar pavyks ją įteisinti Lietuvoje? Apie tai buvo diskutuojama Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Diasporos profesionalų tinklo „ Global Lithuanian Leaders “ ir verslo teisės advokatų kontoros „Triniti“ inicijuoto renginio metu šią idėją aptarė iš skirtingų perspektyvų: di...
Lietuvoje gyvena daugiau kaip 3 tūkst asmenų, neturinčių jokios valstybės pilietybės. Kone pusė jų yra gimę Lietuvoje, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.
Dirbu kontoroje savo naujoje šalyje. Mūsų čia iš viso 15 žmonių ir jie atstovauja 7 skirtingas tautybes, turi 6 skirtingas pilietybes. Įmonė turi taip pat dirbtuves tame pačiame pastate. Ten dirba 10 žmonių, priklausančių 7 skirtingoms tautybėms ir turinčių 6 skirtingas pilietybes. Bendraujame tarpu...
Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir švęsdami Šimtmetį, prisiminkime kūrusius tokią valstybę, kurioje teisė nėra vien popierinė sąvoka, o valstybės bei jos piliečių egzistavimą grindžianti, kasdienę mūsų būtį veikianti kategorija.
Kėdainių „Šviesiojoje“ gimnazijoje prieš ketverius metus buvo įkurtas neformaliojo ugdymo skyrius – „Sėkmės ir lyderystės“ mokykla. Joje vaikams leidžiama būti savimi, skatinama išsikelti tikslus bei kurti ateities idėjas Lietuvai.
Sausio 13-oji, kaip ir visos atmintinos, tragiškos ir linksmos datos, ateina ir nueina, palikdamos kraujuotą tragedijos pėdsaką, neišpasakytą sopulį ar malonų, vertą pasididžiavimo prisiminimą, kurie mus vienaip ar kitaip moko, auklėja ir perspėja. Būtent – perspėja.
Internetą vėl sprogdina ligoninės maisto nuotraukos. Įsivaizduokite, Jurbarke vakarienei davė košės su duona, nors Privalomojo sveikatos draudimo mokesčio kiekvienas kebabų valgytojas jaučiasi sumokėjęs kaip už septynių patiekalų pokylį prie žvakių su liokajum.
Kas jau kas, bet Škotij oje gyvenantys Inga ir Valerijus Tamoševičiai puikiai žino, ką reiškia kova dėl išlikimo. Jie sako buvę nuolat puldinėjami, kaltinami nebūtais dalykais.
Sociologai neatmeta, kad piliečių aktyvumą planuojamame referendume dėl dvigubos pilietybės būtų galima sužadinti prijungiant klausimą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo.
Čikaga, Vašingtonas, Niujorkas ir Los Andželas. Miestai, kuriuose susitelkusios svarbiausios lietuvių bendruomenės. Jie nenuleidžia akių nuo Lietuvos, nuo Europos Sąjungos ateities scenarijų, nuo pavojų keliančių Rusijos veiksmų, D. Trumpo politikos mūsų atžvilgiu. Išgyvena Lietuvos vidaus rietenas ...
