130 straipsnių
Per Geležinio Vilko gatvę kasdien pravažiuoja tūkstančiai automobilių ir, ko gero, ne vienas vairuotojas jau spėjo pastebėti vis dar remontuojamoje kelio dalyje „šliaužiantį“ šlaitą. Šiuo metu yra vykdomi jo sutvirtinimo darbai ir nors važiuojamąją kelio dalį skiria atitvarai, redakcija jau sulaukė ...
Preliminariai išžvalgytas Juodkrantės gintaro telkinys ir dar trys perspektyvūs gintaro plotai Kuršių mariose kursto aistras – ar kasti šiuos gamtinius išteklius patiems ar palikti ateities kartoms? Ar įmanoma iš to uždirbti? Ir jei taip, kiek? Šie klausimai domina ne tik gintaro galerijų savininkus...
Kur Lietuvoje galėtų būti kasami deimantai? Tai – visai realus klausimas. Yra tikimybė, kad Lietuvoje esančiuose smūginiuose krateriuose šių vertingų brangakmenių galima rasti. Tačiau mokslininkai abejoja, ar vertėtų intensyviai vystyti jų paieškas, nes vieno gręžinio kaina siektų daugiau nei milijo...
Lietuvos teritorijoje esančiose Kuršių mariose vėl ketinama pramoniniu būdu išgauti Baltijos auksu vadinamą gintarą, rašo lzinios.lt. Kalbama, kad ten slypi apie 100 tonų gintaro ištekliai, kuriuos kaip mat didelėmis kainomis supirktų kinai.
„Gintaro žaliava Lietuva sieks apsirūpinti pati. Iki šiol jos gaudavome importuodami iš gintaro ištekliais turtingos Kaliningrado srities, bet dėl politinės padėties pablogėjus prekybiniams ryšiams su Rusija, visiškai nutrūko ir prekyba gintaru. Šią problemą tikimės, kad pavyks išspręsti savo jėgomi...
Lietuvoje kol kas rasti du smūginiai krateriai, susiformavę, kai meteoritai atsitrenkė į Žemės paviršių. Tai Veprių krateris Ukmergės rajone bei Mizarų krateris prie Druskininkų, sako Lietuvos geologijos tarnybos vyriausiasis geofizikas Rokas Zamžickas. „Mizarų krateryje netgi buvo tiriamas galimas ...
Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas patvirtina jau anksčiau geologų skelbtas geras žinias – mūsų šalyje auga ne tik išgaunamų naudingųjų iškasenų kiekiai, bet vis atrandami ir nauji telkiniai. Iš viso žemės gelmių turtus kasa jau per 300 įmonių, išgaunančių įvairias žaliavas. Nors Li...
Šilutės rajone yra vienintelis Lietuvoje vertingos uolienos – opokos – telkinys. Jis nenaudojamas jau 20 metų. Išžvalgyti ir prognozuojami šio telkinio ištekliai siekia keliadešimt mln. tonų. Šios uolienos gavyba galėtų atnešti Lietuvai ekonominės, ekologinės ir socialinės naudos.
Sibire esantis apie 100 km skersmens Popigajaus krateris slepia didžiulius klodus deimantų. Tiesa, jie labai smulkūs ir nejuvelyriniai, todėl Rusija šiuo krateriu deimantų rinkos nesudrebino. Tačiau meteoritų paliktose žemės „žaizdose“ galima rasti ir kitų naudingųjų iškasenų. Ar Lietuvai kosmosas p...
Lietuvos geologijos tarnyba (LGT), bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu, vykdo projektą „Lietuvos impaktiniai krateriai “. Projektu siekiama nustatyti naujus kvartero laikotarpiu susidariusius smūginius kraterius Lietuvos teritorijoje.
Didėjant naudingų iškasenų gavybai, atsiranda poreikis atidžiau kontroliuoti įmones, naudojančias naudingąsias iškasenas. Šiam tikslui įsteigtas naujas Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) prie Aplinkos ministerijos padalinys – Žemės gelmių naudojimo priežiūros poskyris. Jis pradeda veikti rytoj, liep...
Degantis vanduo – dažnas „žaliųjų“ pasirenkamas argumentas kovojant prieš skalūnų dujas, tačiau degančio vandens faktas Lietuvoje gali pasitvirtinti dar net nepradėjus skalūnų dujų žvalgybos šalyje.
Jei Latvija ir Estija pritars idėjai statyti naują atominę elektrinę Visagine, Vyriausybė ras būdų, kaip dar kartą atsiklausti visuomenės nuomonės dėl naujo jėgainės projekto, teigia ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Lietuvos geologijos tarnyba prieš dvejus metus identifikavo 11 tūkst. galimai užterštų teritorijų, ir prognozuoja, kad apie 40-50 proc. tų teritorijų dirvos ir požeminio vandens tarša viršys leistinas normas.
Lietuvos geologijos tarnyba prieš dvejus metus identifikavo 11 tūkst. galimai užterštų teritorijų, ir prognozuoja, kad apie 40-50 proc. tų teritorijų dirvos ir požeminio vandens tarša viršys leistinas normas.
Nuošalūs kaimeliai miesto žmonėms yra puiki vieta pabėgti savaitgaliais į gamtą bei praleisti atostogų dienas, tačiau ten neretai tenka spręsti visai ne miestietiškas problemas. Širvintų rajone kaimą turinti Vytenė GRYNAS.lt pasakojo susiduriant su geriamojo vandens stoka ir mąstanti, ką įsirengti b...
Lietuvos geologijos tarnyboje antradienio pavakarę pristatytas išsamus leidinys apie Lietuvos gamtos būklę - „Lietuvos gamtinė aplinka: būklė, procesai ir raida“. Tai jau antrasis tokio pobūdžio leidinys, supažindinantis su svarbiausiomis šalies aplinkosaugos problemomis. Leidinys suskirstytas į 10 ...
Lietuvos geologijos tarnybos atliekamas aplinkos monitoringas – pagrindinė priemonė, leidžianti įvertinti vandenų būklės pokyčius. Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad požeminio vandens ištekliai yra gausūs ir kokybiški, o kol kas eksploatuojama tik nedidelė jų dalis.
Lietuvos geologijos tarnyba pasirašė sutartį su „Grota“ ir pradėjo įgyvendinti Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą „Urbanizuotose vietovėse esančių užterštų teritorijų poveikio vertinimas“.
Lietuvos ežeruose glūdi didžiuliai kiekiai turtų. Tai sapropelis - ežerinės kilmės organinė, bestruktūrė drebučių pavidalo arba smulkiai grūdėta masė. Šią medžiaga galime tręšti dirvas, naudoti gyvulių ir paukščių pašarams, kosmetikoje... Viskas lyg ir būtų gerai, tačiau Lietuvoje šios medžiagos gam...
