Lietuvos geologijos tarnyba baigė projektą „Urbanizuotų teritorijų statybos sąlygų įvertinimas šlaitų pastovumo požiūriu“. Jį atliekant nustatyta, kokie Vilniaus ir Kauno šlaitai yra pavojingiausi.
Lietuvos geologijos tarnyba
129 straipsnių
Pirmadienį, spalio 26 d., 9.09 val. Grinvičo laiku (11.09 val. Lietuvos laiku) prasidėjusį 7,5 magnitudės pagal Richterio skalę žemės drebėjimą, sukrėtusį šiaurinę Afganistano dalį, Hindu Kuš regioną, užfiksavo ir mūsų šalies seisminės stotys.
Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ( LGT) įgyvendintas projektas parodė, kiek Lietuvos žemių nepramoniniuose karjeruose yra pažeista dėl kasinėjimų. Situaciją atspindi parengtas pažeistų teritorijų žemėlapis, skelbiama Aplinkos ministerijos pranešime.
Baigiasi penktas mėnuo, kai geoterminius gręžinius, kaip ir visus kitus gręžinius šalyje, privalu registruoti Žemės gelmių registre, kurį tvarko Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT).
Mūsų šalyje nuolat stebimas seisminis aktyvumas. Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas sako, kad tai daroma ne be pagrindo. Anot jo, labai tikėtina, kad ir Lietuvoje gali nemenkai sudrebėti žemė, teigiama Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.
Baigiasi penktas mėnuo, kai geoterminius gręžinius, kaip ir visus kitus gręžinius šalyje, privalu registruoti Žemės gelmių registre, kurį tvarko Lietuvos geologijos tarnyba. Ji informuoja, kad registruojamos tik aplinkosauginius reikalavimus atitinkančios sistemos.
Šalyje šiuo metu yra 3,3 tūkst. nelegaliais kasybos darbais pažeistų teritorijų. Jas nustatė Lietuvos geologijos tarnyba (LGT).
Šią vasarą Tauragės rajone, Žygaičių seniūnijoje, prasiveržė spūdinis požeminis vanduo. Taip galėjo nutikti ir dėl netinkamai atliktų žemės gręžimo darbų.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos praneša, kad kai kuriose šalies dalyse šią vasarą gruntinio vandens lygis yra ypač žemas. Požeminio vandens lygio matavimo duomenys rodo, kad pradėjęs žemėti dar balandžio-gegužės mėnesiais gruntinio vandens lygis toks žemas gali išsilaikyti ir ...
Lietuvos geologijos tarnyba įgyvendina projektą, kurio tikslas – nustatyti, ar mūsų šalyje yra impaktinių kraterių. Geologai sako, kad jų suradimas būtų didelis pasisekimas, nes šiuose krateriuose gali būti ir deimantų.
Lietuvoje, Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, yra daugiau nei 12 tūkst. vietų, kuriose gali ar galėjo būti teršiamas gruntas ir požeminis vanduo. Dešimtadalis iš jų – apie 1200 – gali kelti ypač didelį pavojų aplinkai ir žmogaus sveikatai. Tokia išvada daroma naujai pristatomame leidinyje -stu...
Siekiant skatinti naudoti atsinaujinančius energijos, tarp jų ir žemės gelmių šiluminės energijos, išteklius, sudarytos galimybės gauti subsidijas už geoterminių šildymo sistemų įrengimą. Šiam tikslui skiriamos Klimato kaitos specialiosios programos lėšos, nurodo Aplinkos ministerija.
Lietuvos geologijos tarnyba(LGT) ką tik baigė rengti šalies šaltinių ir versmių sąvadą. Į jį įrašyta 218 šaltinių ir mineralinių versmių, ištirtų 2012-2014 metais.
Mūsų šalies požeminio mineralinio vandens ištekliai – didžiulė gamtos dovana. Šiuo metu šalies Žemės gelmių registre užregistruotos 37 tokio vandens vandenvietės. Bendra šių detaliai išžvalgytų žemės gelmių išteklių vertė, Statistikos departamento duomenimis, siekia apie 2,9 mlrd. eurų.
Pasaulis kovo 20-ąją mini Tarptautinę žemės dieną. Simboliška, kad perpiet laukiame dalinio saulės užtemimo ir kartu turime progą prisiminti mūsų žemę, kurioje gyvename – ką ji mums teikia, kokie turtai slypi žemės gelmėse? Tiesioginėje GRYNAS.lt konferencijoje viešėjęs Lietuvos geologijos tarnybos ...
Ar kada teko girdėti apie fosforitus? Užsienyje ši naudingoji iškasena naudojama labai plačiai. Tačiau Lietuvoje situacija visiškai kitokia. Daugelis nežino, kas tai per medžiaga ir ką su ja galima daryti.
Šalies vandens telkinių dugne, Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) duomenimis, gali būti beveik 155 mln. kubinių metrų sapropelio išteklių. Detaliai išžvalgytuose 9 telkiniuose yra apie 6 mln. kubinių metrų, parengtinai išžvalgytuose 5 telkiniuose – beveik 16 mln. kubinių metrų šių naudingųjų iškasen...
Šiemet Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) šalyje užregistravo 48 naujas karstines įgriuvas, vadinamąsias smegduobes. Septyniolika iš jų susidarė pernai. Nors pastaraisiais dešimtmečiais daugiausia naujų paviršinių karstinių reiškinių paprastai susiformuodavo pavasarį ar rudenį, 2014-aisiais (jau baig...
Lietuvoje pastaruoju metu išgaunama vis daugiau naudingųjų iškasenų. Geologai skaičiuoja, kad išaugo daugelio naudingųjų išteklių gavybos apimtys.
Šalyje pradėta pažeistų žemių inventorizacija leis tiksliai nustatyti, kiek turime nebenaudojamų ir degraduojančių nusausintų durpynų, kokį jie užima plotą ir kokia jų būklė. Visgi gamtininkai prašo nustoti nusausinti pelkes, nes ten laikosi retos paukščių rūšys.
