Lietuvos bankas

Lietuvos bankas ketvirtadienį paskelbė 2023 m. vasario mokėjimų balanso duomenis, jie rodo, kad einamosios sąskaitos balanso (ESB) perviršis vasario mėn., palyginti su sausio mėn., reikšmingai padidėjo – nuo 79,9 mln. iki 227,8 mln. Eur.

Lietuvos bankas atnaujino informaciją apie indėlių palūkanų normas, kurias siūlo šalyje veikiantys komerciniai bankai, užsienio bankų filialai ir kredito unijos. Palyginti su š. m. kovo 28 d. informacija, jas padidino 21 kredito įstaiga: 5 bankai ir 16 kredito unijų. Viena kredito unija palūkanas už...

Maisto produktų kainoms pasiekus naujus rekordus, socialdemokratai piktinasi Vyriausybės abejingumu. Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės pavaduotojas Eugenijus Sabutis Vyriausybės požiūrį į maisto kainas ir jų priežiūrą vadina „pavojingu nieko neveikimu“.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija ir toliau išlieka vienu pagrindinių iššūkių Lietuvos kredito ir finansų įstaigų veikloje. Nors, pasak Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro, pinigų plovimo prevencijos užtikrinimo srityje matomas aiškus progresas, tarp finansų rinkos dalyvi...

Velykos daugumai mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų keblumų nesukels, pastebima Lietuvos banko pranešime.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) buvo informuotas ir pateikė pastabas Lietuvoje pasiūlytam bankų solidarumo įnašui.

Augančios palūkanų normos koreguoja ir investavimo krypčių patrauklumą, o nedidelį pelningumą turėjusios turto klasės jau tampa svarstytina alternatyva Lietuvoje populiariam nekilnojamajam turtui (NT), pernai generavusiam didelę investicijų grąžą.

Seimo opozicija siūlo dėl kylančių palūkanų vieneriems metams sugrąžinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą už būsto paskolas, o biudžeto netektis padengti iš bankų solidarumo mokesčio gautais finansais.

Finansų ministerija užsimojo naikinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą, taikomą investiciniame gyvybės draudime (IGD). Maža to, Lietuvos bankas siūlo draudimo tarpininkams naikinti komisinius atlygius už sudarytas sutartis. Ekspertas mano, kad tai praskaidrins rinką, tačiau šio produkto patr...

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad parlamento opozicijos siūlymas dalį bankų pelno skirti lengvatoms už būsto paskolas yra „pakankamai žalias“, tačiau Liberalų sąjūdžio frakcija apskritai skeptiškai vertina bankų apmokestinimo idėją.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė aiškina, kad Seimo opozicijos siūlymas dalį bankų pelno skirti lengvatoms už būsto paskolas nėra naujas, bet jo buvo atsisakyta dar 2009 m., atsižvelgus į tarptautinių organizacijų rekomendacijas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) Mindaugas Lingė neigiamai vertina parlamento opozicijos siūlymą dalį bankų pelno skirti lengvatoms už būsto paskolas. Pasak jo, procesas primena varžybas, nors bankų solidarumo įnašo projektas dar net nėra pasiekęs nei Vyriausybės, nei Seimo.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtina, kad jeigu Seimas pritartų siūlomam bankų solidarumo įnašui, tai leistų finansuoti strateginius dvejopos paskirties projektus, taip pat ir tiltų, viadukų būklės tvarkymui bei žvyrkeliams.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tvirtina, kad Finansų ministerija ir LB patikslino solidarumo įnašo įstatymo projektą, įtraukiant išlygą dėl naujų kreditavimo sutarčių, siekiant visiškai atriboti naujo kreditavimo veiklą nuo laikino solidarumo įnašo, dėl viešojoje erdvėje k...

Lietuvos bankų sektoriuje pernai įvyko svarbių struktūrinių pokyčių, bankai atlaikė su ekonomika susijusius iššūkius, skatino ją paskolomis gyventojams ir verslui, o vadinamųjų blogų paskolų dalis istoriškai buvo mažiausia, praneša Lietuvos bankas.

Drastiškai išaugus būsto paskolų palūkanoms, socialdemokratai primena, kad Lietuvos bankas įsipareigojo jau šį pavasarį Seimui pateikti pasiūlymus, kaip plėsti paskolų su fiksuotomis palūkanų normomis pasiūlą Lietuvoje.

Spartaus nekilnojamojo turto (NT) kainų augimo nepasivijęs gyventojų atlyginimų augimas, o dabar dar ir smarkiai brangstančios paskolos, apsunkino galimybes įsigyti būstą. Tai jau matyti iš mažėjančių sandorių skaičių. Tačiau dėl šių priežasčių galime sulaukti pokyčių kainose.

Europos Centrinis Bankas (ECB) gali nebedidinti bazinių palūkanų normų, sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Pasak jo, jau yra pasiektas skausmingas lygis, kuris turi įtakos tiek įmonių, tiek gyventojų kišenėms. Antrą pusmetį, kaip teigia, jau galime sulaukti ir palūkanų mažinimo.

9 institucijos Lietuvoje turi teisę duoti privalomuosius nurodymus iš interneto šalinti informaciją, panaikinti prieigos galimybę, pvz., jei svetainės neatitinka teisės aktų. Taip Lietuvoje „pranyko“ daugiau nei 2000 interneto svetainių, o uoliausiai sąrašus pildo lošimų ir autorinių teisių prižiūrė...