154 straipsnių
Kauno miesto taryboje dabar yra 41 narys ir net 40 tarp jų – lietuviai. Tai atrodo tarsi savaime suprantama. Tačiau lietuviai politinę persvarą Kaune turėjo ne visada. Tautine prasme vienvaldis dominavimas pasiektas sunkiai, nors dabar apie tai retai susimąstome.
Lietuvos krepšinio lyga šiuos metus paskelbė tolerancijos metais, o startavęs projektas #SavasTarpSvetimų padės įprasminti lygos vadovų ir generalinio rėmėjo vertybes bei šio sezono tikslus. Projektas, pasitelkdamas krepšinio populiarumą sieks skleisti toleranciją bei užkirsti kelią neapykantos kurs...
Na štai, nugriaudėjo dar vienas raidžių karų raundas. Galva, nors truputį svaigsta, šiaip, atrodo, sveika – vis dar kvaili klausimai jon lenda. Todėl laikas lįsti iš apkasų. Nesu koks lenkas, kad prieš tankus ar patrankas su kardu šokčiau, bet per pagarbų atstumą pykštelėti sunkiasvorių link – tiesi...
Doc. dr. Antano Smetonos rašinys „Dėl lietuvių kalbos raidyno“ autoriui būdinga maniera, neslepiančia paniekos kitaip manantiems kalbininkams, toliau tęsia kampaniją, kad į lietuvių kalbos raidyną būtų įtrauktos raidės Q, W ir X.
Rodrigo Pardo – jaunas argentinietis, labai gerai mokantis lietuvių kalbą. Jos vaikinas moko ir Argentinoje gyvenančius lietuvius. Su Rodrigo kalbamės apie tai, kaip jis atrado Lietuvą, jos kalbą bei kaip jis prisideda prie lietuvybės puoselėjimo tolimojoje Argentinoje.
Manote, kad puikiai mokate lietuvių kalbą ir literatūrą? Po šio testo, greičiausiai, tuo suabejosite.
„Mūsų mažėja – tokia didžiausia bėda“, – sako 2014 metų Kalbos premijos laureatė, LRT radijo žurnalistė Janina Mateikienė. Jos teigimu, emigrantai savo vaikų neišmoko taip gerai kalbėti lietuviškai, kaip juos išmokė tremtiniai.
Per 1,5 tūkst. pedagogų pasirašė peticiją, kuria piktinasi dvejus metus rengiamu Pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programos projektu, rašo „Lietuvos žinios“.
Lapkričio viduryje Seimui pritarus valstybinės lietuvių kalbos statusą įteisinančiam Konstituciniam įstatymo projektui verslininkams prasidėjo neramios dienos. Pasigirdo kalbų, kad nuo šiol Lietuvoje visi vieši užrašai turi būti parašyti tik lietuvių kalba.
Valstybinės kalbos konstituciniame įstatyme nėra nieko naujo, o jam besipriešinantys politikai naudojasi juo politinėje kovoje prieš rinkimus, teigia prezidentės vyriausioji patarėja vidaus politikos klausimais Virginija Būdienė.
Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė sutinka, kad reikia puoselėti gimtąją kalbą, bet teigia, kad siūlymai sulietuvinti užsienietiškus įmonių pavadinimus perlenkia lazdą.
Seimas po pateikimo pritarė valstybinės lietuvių kalbos statusą įteisinančiam Konstituciniam įstatymo projektui.
Skaitymo įpročių tyrimai rodo, jog Lietuvoje neskaito 41 proc. žmonių. Vaikai vis daugiau savo laiko skiria televizijai arba internetui.
Juk būna situacijų, kai tenka kažkaip pavadintini lytinius organus. Šie žodžiai tokie intymūs, slapti ir šmaikštūs, kad mes tiesiog privalėjome išsiaiškinti, ką žmonės apie tai galvoja.
Per lietuvių kalbos pamokas daugiau reikalaujama iš mergaičių, tuo metu matematikos pamokose „sodinami“ berniukai.
Kalbotyra, kaip ir kiti mokslai, stebi, aprašo, paaiškina, bet nenormuoja, nenurodinėja, nesipiktina, pabrėžia Lietuvių kalbos instituto kalbininkė Loreta Vaicekauskienė.
Naujažodžių duomenyną ką tik papildė okupaciją ir referendumą sujungęs naujadaras „okupendumas“, pirmą kartą pavartotas naujienų portale DELFI.
Opozicijai priklausantys konservatoriai siūlo, kad ateityje žemę perkantys asmenys mokėtų lietuviškai. Tai - vienas iš jų pateiktų saugiklių, kad žemės Lietuvoje nesupirktų jos nedirbantys užsieniečiai.
Valstybinė kalbos komisija pakoregavo skolinės leksikos norminimo tvarką. Priimtas nutarimas, kad iš Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo su nevartotinomis svetimybėmis susiję du papunkčiai yra iškeliami ir bus norminami kalbos patarimų knygomis.
