154 straipsnių
Pastaruoju metu Lietuvos socialiniuose tinkluose (ypač juose) ir žiniasklaidoje tyško, tekšėjo ir teliūškavo rinkiminės emocijos. O kaip kitaip? Ateitis rūpi visiems. Ir gatvės, ir vaikų darželiai, ir (ne)santykiai su ruzzija, ir korupcija, ir (ne)ūkiškumas.
Kartvelė Nino Inasaridze Lietuvoje gyvena jau 5 metus. Čia atvyko siekti magistro laipsnio. Po studijų gyveno Italijoje ir Portugalijoje, tačiau nusprendė savo gyvenimą tęsti Lietuvoje. Jos pavyzdžiu pasekė ir sesuo su broliu. Kaip jai sekasi mūsų šalyje, pasakojama laidoje „Gimę ne Lietuvoje“.
Tekėdamos Lietuvoje moterys gali pasirinkti vyro pavardę su galūnėmis -ė, -ienė, -uvienė, tačiau tokios, kuri baigtųsi galūne -a, pasirinkti dažniausiai neleidžiama, nors norinčių būtų. Apie tai praneša „ LNK Žinios “.
Lietuvių kalba unikali. Jeigu tautos vertė, imant visą žmoniją, būtų matuojama kalbos grožiu, tai lietuvių tauta turėtų užimti pirmą vietą Europos tautų tarpe. Unikalios lietuvių pavardės. Tačiau kalbą pastaruoju metu mėginama paversti įvairių ideologijų tarnaite.
Nors vieniems mokiniams išmokti rašyti pavyksta be didesnio vargo, kitiems prireikia pagalbos, o jei tėvai neturi tam pakankamai laiko, į pagalbą atskuba korepetitoriai. Vis dėlto, tokiems tėvams turbūt vertėtų iš anksto pasitikrinti, ar rašyti moka ir patys mokytojai. Socialiniuose tinkluose netrūk...
Birželio 1 d. 9 val. Lietuvos abiturientai pradeda laikyti privalomą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Kitaip nei pastaraisiais metais, šiemet abiturientai gali laikyti egzaminus nedėvėdami kaukių. Pagrindinė abiturientų užduotis – per 4 valandas parašyti literatūrinį arba samprotavim...
Kaip ir kasmet visą Europą suvienijantis renginys ir šiais metais neliko nepastebėtas.
Gyvenant globaliame pasaulyje, galima apčiuopti vis labiau įsivyraujančią lietuvių kalbos ir ypač taisyklingos lietuvių kalbos nuvertinimą. Gatvėje tenka išgirsti angliškų žodžių, įterptų į sakinį. Įpratome rašyti sutrumpinamais ir be diakritinių raidžių. Nebekreipiamą į tai dėmesio, nes nelemta sku...
„Taip niekas nesako“, – žeria ir ultramodernus kovotojas už kalbos laisvę, ir kalbos, kaip tautos tvirtovės, gynėjas. Nors iš tikrųjų jiems tik nepasisekė (pasisekė) sutikti (nesutikti) tų, kurie taip sako. Painokas sakinys? O, kalbos vartosena dar ne tiek painiavos sukelia…
Mano romanui jau 13 metų. Pirmą kartą lietuviškai kalbant išgirdau pasienyje. Kalba labai skyrėsi nuo mano gudų kalbos, tačiau pagavau ir supratau daug žodžių. Tiesą sakant, jau žodis muitinė mane sužavėjo ir pakvietė į iki šiol trunkantį pasivaikščiojimą. Būtent šis žodis, kuris sujungia gudus ir l...
„Lietuvių ir latvių kalbos tarp savęs yra tikros sesers, vienos motynos kalbos dukters", – rašė mūsų iškilusis kalbininkas Kazimieras Būga. Bet kaipgi nutiko, kad mes, jų vaikai, tarpusavyje susikalbėti negalime? Ir ar daug reikėtų įdėti pastangų, kad galėtume susišnekėti be svetimos kalbos – tarpin...
„Szendieną žemaitis ar augsztaitis, dzukas ar kapsas, zanavykas ar guogas, – visi susipranta ėsą lietuviais, visi vienokiai siekiasi raszyti, iszsižadėdami savo tarmiškų kałbos ypatybių. Tokiu budu palengvėl iszsidirbo ir iszsigvaldė viena lietuviszka raszliaviszka kałba, kurią dabar ir ...
Pirmadienį Lietuvos abiturientai laikė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Jie galėjo remtis 36 rekomenduojamais lietuvių ir užsienio autoriais. „Delfi“ sukūrė testą, kuriuo ragina pasitikrinti žinias tuos, kurie mokyklą baigė jau seniai, bet nori sužinoti, ar įgytos žinios vis dar neišblėso.
Kokia kalba graži? Ar kalba skurdėja? Ką daryti su kompiuteriniais terminais? Ar jaunimas moka kalbėti? – tokie ir panašūs klausimai kyla kiekvienoje šalyje.
Lietuvių kalbos, kultūros ir identiteto puoselėjimas užsienyje – pačių užsienyje gyvenančių lietuvių reikalas. Taip galima būtų apibūdinti Lietuvos požiūrį į užsienyje gyvenančius lietuvius. Ilgą laiką įvairios vyriausybės nieko konkretaus nedarė, tik deklaruodavo, kad taip, svarbu lavinti užsienyje...
Štai Stambulo Konvencijos klaidžiojimai vertime. Pirmą kartą Stambulo Konvencijos pavadinimą išgirdau per 2020 m. Seimo rinkimų debatus. Bet tik pavadinimą tada ir tesužinojau.
Aš retai rašau tokiomis temomis, tačiau norėčiau pasidalinti užsieniečio, kuris čia gyvena daug metų, pastebėjimais. Kovo 3 dieną baigėsi mano leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
Svetur išvykę lietuviai taip stengiasi pritapti prie svetimos šalies, kad pamiršta, o kartais ir specialiai nebesirūpina savo vaikų gebėjimu kalbėti gimtąja kalba. Tačiau mažiesiems emigrantams gerai suprasti ir patiems kalbėti lietuvių kalba pravartu ne vien tam, kad retkarčiais galėtų pabendrauti ...
Vasarą bus penkeri metai, kai gyvenu Lietuvoje. Ir vėl ta pati idiotiška situacija. Nebetylėsiu – gana.
Prieš metus penkiasdešimt ketverių metų brazilė Sandra Carezzanto de Souza lankėsi Vilniuje. Lietuviškų šaknų turinti brazilė norėjo aplankyti savo prosenelių gimtąją žemę, išvysti Gedimino ir Trakų pilis bei išmokti lietuvių kalbą. Tuomet Sandra dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo...
