Lietuva 2030

Labai tikėtina, kad 2050 m. aš jau būsiu miręs. Bet jeigu taip nenutiks, tai galėsiu piktdžiugiškai kikenti prisimindamas, kaip 2023 m. valdžia išleido 455 tūkst. eurų mano ir kitų mokesčių mokėtojų pinigų niekam nereikalingai valstybės pažangos strategijai „Lietuva 2050“ sukurti.

Pandemija, karantinas, prastovos, nedarbas, nuostoliai. Dabar atrodo, kad 2020 metais valstybė susidūrė su dar neregėtais iššūkiais. Taip, jie yra labai rimti ir reikalaujantys didžiulių visų mūsų pastangų. Tačiau pažvelgę į neseną istoriją galime pamatyti ne tik tai, kokius sunkumus susitelkę įveik...

Trisdešimtosios Kovo 11 -osios metinės skatina, net įpareigoja, dar kartą susimąstyti ir paklausti: tai kokia vis dėlto yra pamatinė ir svarbiausia šios dienos prasmė? Koks buvo didysis valstybę atkūrusio Sąjūdžio tikslas ir kas buvo iš tikrųjų – o tai reiškia iš esmės – pasakyta visam pasauliui tą ...

Stokholme su darbo vizitu viešintis finansų ministras Vilius Šapoka susitiko su „Stokholmo žaliųjų skaitmeninių finansų“ centro vykdančiąja direktore Cecilia Repinski. Susitikimo metu diskutuota, kaip finansų sektorius gali prisidėti kovojant su klimato kaita, rašoma pranešime.

Lietuva oficialios ir normaliai veikiančios strategijos vis dar neturi. Didžioji dalis politinių partijų taip pat. Kai kuriais esminiais šalies vystymo klausimais politinių partijų nuomonės skiriasi. Tai reiškia, kad kas ketveri metai pokyčių kryptis bus „seną pasaulį sugriausim ir naują pastatysim“...

Visiems žinomas organizacinės psichologijos klasikui, save vadinusiam „socialiniu ekologu’’, Peteriui Drakeriui priskiriamas teiginys„Kultūra suvalgo strategiją pusryčiams“. Nesukūrus veiksmingos šalies ar įmonės kultūros galimybė sėkmingai įgyvendinti strategiją nedidelės. Tai susiję ir su Lietuvos...

Vyskupai, aktoriai, mokslininkai, verslininkai prisijungė prie nepartinio politinio judėjimo „Vilniaus forumas“ kreipimosi į Lietuvos valdžią, kuriame reikalaujama iš esmės keisti valstybės ekonominę ir socialinę politiką.

Seimas plenariniame posėdyje patvirtino Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gaires. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 70 Seimo narių, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kinija agresyviai, nesiruošdama vykdyti prisiimtų įsipareigojimų keisti savo politinę ir ekonominę sanklodą, siekia būti pripažinta rinkos ekonomikos valstybe.

Sena, tačiau prisimenama antikos tiesa, jog kiekviena stiprybė turi savyje silpnumo, o kiekvienoje silpnybėje esama stiprybės.

Neretai atsitinka – viešai paskelbiami duomenys, galintys pakeisti mąstymą, pastebimi ne iš karto.

Niekas neabejoja – Lietuva yra informacinių technologijų (IT) šalis. Šis sektorius visuomet buvo šalies prioritetas ir paskutinį penkmetį sparčiai augo, sulaukė bene daugiausiai investicijų iš užsienio ir sukūrė tūkstančius naujų darbo vietų.

Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ vizija – kad Lietuva taptų modernia, veržlia, atvira pasauliui, puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą šalimi.

Smulkusis ir vidutinis verslas yra Lietuvos ūkio pagrindas: Lietuvoje mažos ir vidutinės įmonės sudaro 99,8 proc. visų įmonių, o jose dirba net 76,5 proc. darbuotojų. Kokios dvi didžiausios smulkiojo ir vidutinio verslo problemos? Administracinė našta ir finansavimo prieinamumas. Panašu, kad finansų...

Pokariniai gerovės valstybių modeliai Vakarų pasaulyje leido kalbėti apie humaniškesnes kapitalizmo formas ir socialinio teisingumo stiprėjimą. Dabar net mokslinėje literatūroje šeštas, septintas, aštuntas ir iš dalies devintas praėjusio amžiaus dešimtmečiai vadinami gerovės valsybių „aukso amžiumi“...

Visiškai netrukus ateis rugsėjo pirmoji, o su ja, tikėtina, mūsų žiniasklaidą vėl pasieks daugybė tekstų bei apmąstymų apie Švietimo sistemos ydas. Visiškai tikėtina, kad šiuos apmąstymus palydės ir dar viena nepagrįstos Švietimo ministro Dainiaus Pavalkio kritikos socialiniams mokslams dozė.

Savimi susirūpinęs, nuobodulio kamuojamas vartotojas viešoje erdvėje imtas vadinti paprastu žmogumi. Ko reikia paprastam žmogui? Kam naudingas paprastas žmogus?

Garbingas žmogus yra tas, kuris laikosi savo pažadų. O vienas dažniausiai duodamų pažadų, kurių turėtų laikytis politikai, yra priesaika. Mūsų valdantieji prisiekė, kad laikysis Lietuvos respublikos įstatymų, žadėjo, kad laikysis duoto žodžio, deja, tiesa yra kiek kitokia.

Atėjo graži Vyriausybės šventė. Praėjo metai nuo tos akimirkos, kai buvo suformuota koalicija iš Darbo partijos, socialdemokratų, Lenkų Rinkimų Akcijos bei Tvarkos ir Teisingumo partijų. Šiai garbingai dienai paminėti buvo surengta LRT laida „LRT ekonomikos forumas“, kurioje buvo išsakytos pačios ke...