Atpažinti lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL) dažnai gali būti sunku – jos simptomai būdingi ir kitoms plaučių ligoms. Visgi, ne tik sergamumas, bet ir mirštamumas nuo jos nuolat auga – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tai – trečia dažniausia mirties priežastis pasaulyje.
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga
21 straipsnių
Alkoholizmas – liga, sekinanti ne tik ja sergantį žmogų, bet ir jo šeimą. Tai puikiai žino panevėžietė Gintarė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kurios mama jau ne vienus metus kovoja su šia siaubinga priklausomybe. Be to, moteris serga ir depresija.
Lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) serga apie 384 mln. žmonių visame pasaulyje ir tai yra trečia pagrindinė mirties priežastis, sudaranti net apie 3 mln. mirčių per metus. Vien Lietuvoje yra per 28 tūkst. sergančių LOPL, iš kurių kasmet apie 1 tūkst. miršta dėl šios ligos komplikacijų. Prof. Kęs...
Vasario 14-ąją minime ne tik įsimylėjėlių dieną, tačiau pasaulis mini ir kovos su vėžiu dieną. Savo darbo aplinkoje taip pat galime susidurti su veiksniais, kurie prisideda prie plaučių vėžio skatinimo ir apie kuriuos galime nežinoti. Pavyzdžiui, silicio dioksido dulkes, kurios palaipsniui gali išša...
Turėti rūkančius kaimynus nemalonu, tačiau mūsų sveikatai daug labiau kenkia rūkantys šeimos nariai. Klinikos „Biofirst" gydytoja pulmonologė Aušra Kaletkienė atvira: kartais atrodo, kad cigaretę per filtrą traukiantis žmogus yra mažiau pažeidžiamas nei šalia jo sėdintis ir kvėpuojantis iškvepiamais...
Šio vėžio simptomai dažniausiai pasireiškia, kai padėti būna per vėlu: profesorius papasakojo, kaip galima jį pastebėti laiku (1)
Dažnai manoma, kad plaučių vėžys yra užkietėjusių rūkorių liga. Nors išties viena pagrindinių šio vėžio priežasčių yra rūkymas, liga užklumpa ir nerūkančius bei kitų priklausomybių neturinčius, sveikai besimaitinančius, sportuojančius asmenis.
Kauno klinikose pirmą kartą atlikta trachėjos rezekcijos ir plastikos operacija pacientui, persirgusiam sunkia COVID-19 ligos forma, prijungus ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos ( EKMO) aparatą.
Plaučių valymo technikos gali praversti žmonėms, kurie rūko, dažnai būna užterštame ore, serga lėtinėmis ligomis, kurios paveikia kvėpavimo sistemą: astma, lėtine obstrukcine plaučių liga ir cistine fibroze.
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – yra trečia dažniausia mirties priežastis pasaulyje, kasmet nusinešanti apie 3,23 milijono gyvybių, tačiau ši liga nėra mirties nuosprendis. Laiku nustačius diagnozę ir sėkmingai kontroliuojant ligą galima išvengti gresiančio neįgalumo. Vilniaus „Kardiolitos k...
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – viena dažniausiai neįgalumą ir mirtį sukeliančių susirgimų. Ji paplitusi visame pasaulyje, tik jos paplitimas įvairiose šalyse reikšmingai skiriasi, nes liga susijusi ne tik su ilgalaikiu rūkymu, bet ir su stipriu aplinkos užterštumu, o kartais ir su genetiniais ypa...
Daugelis žmonių į kosulį linkę žiūrėti nerimtai – įprasta galvoti, kad po kelių dienų ar savaitės jis praeis. Tačiau jei kosulys užsitęsia bent kelias savaites, medikų teigimu, vertėtų sunerimti.
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai liga, kurios tikrai galima išvengti ir kurią reikia gydyti. Vis dar populiarus mitas, kad gydymas nebūtinas, nes jis neveiksmingas. Tai klaidinga nuomonė, nes LOPL būtina gydyti, kad respiraciniai simptomai kuo mažiau trikdytų pacientų gyvenimo kokybę, ra...
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – ir išsivysčiusių, ir mažiau pažengusių šalių problema. Oficialiai žinoma, kad visame pasaulyje LOPL serga mažiausiai 60 – 70 milijonų žmonių, bet manoma, kad šie skaičiai gali būti net kelis kartus didesni.
Aštuntą dešimtį perkopęs ukmergiškis Bronislovas Kaselis dabar gali lengviau atsikvėpti – sunki plaučių liga jau porą metų nerodo paūmėjimo ženklų. Tačiau dar ne taip seniai vyras kasmet stodavo į sunkią kovą už gyvenimą – paūmėjus ligai, ukmergiškis nei kojos iš namų galėdavo iškelti, nei barzdos n...
Sunki lėtinė plaučių liga Lietuvoje diagnozuota apie 60 tūkst. gyventojų, tačiau sergančiųjų – gerokai daugiau (19)
Dažna ir labai sunki lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) Lietuvoje diagnozuota apie 60 tūkst. gyventojų, tačiau sergančiųjų - gerokai daugiau.
Lapkričio 15 d. minima lėtinės obstrukcin ės plaučių ligos (LOPL) diena. Europoje šia liga 40–69 metų amžiaus grupėje serga net 9 proc. visų gyventojų. Pastebima, jog 3 iš 1000 vyrų ir 1 iš 1000 moterų dėl šios ligos miršta kasmet.
Vilnietis Stanislovas Ladukas (86 m.) jau šešiolika metų gyvena sirgdamas lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL). „Šiuo metu, galima sakyti, lūkuriuoju, nes paūmėjimas įprastai būna prieš Naujuosius metus“, – sako pacientas.
Itin dažnai vieną ar kitą negalavimą esame linkę priskirti pervargimui, amžiui, stresui ar netinkamam gyvenimo būdui. Net jei grėsmingai dažnėjantys simptomai atrodo įtartini, neskubame į gydymo įstaigas – verčiau laukiame laisvesnio laiko, geresnio oro, atostogų ar talono pas gydytojus ir t. t.
Plaučiai – vienas iš svarbiausių gyvo organizmo organų. Be plaučių, aprūpinančių organizmą deguonimi, nebūtų ir gyvybės. Plaučiai unikalūs ir tuo, jog neturi savyje skausmo receptorių ir dėl šios priežasties dažnai būna pamirštami.
Kosulys ir dusulys gali būti rimtos ligos simptomai. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga greitai pasaulyje taps trečia (dabar yra ketvirta) pagal dažnumą mirties priežastimi.