22 straipsnių
Lietuvoje diskutuojant dėl papildomo gynybos finansavimo iš mokesčių, dalis ekonomistų ragina nepasiklysti ginčuose ir imtis realių sprendimų, kartu perspėja neprikurti papildomų biurokratinių kliūčių ekonomikos augimui. Vis dėlto „Delfi“ kalbinti ekspertai santūriai vertina tokį pajamų šaltinį.
Dviženklė infliacija virto tik slogiu prisiminimu, tačiau bendro kainų mažėjimo Lietuvoje tikėtis dar anksti. Ekonomistų vertinimu, šiemet prekių kainos pasikoreguos į vartotojams priimtinesnį lygį, o paslaugos toliau brangs. „Delfi“ kalbintų ekspertų teigimu, euro zonos kova su infliacija dar nebai...
Pernai pavasarį prognozuotas 2023 metų Lietuvos ūkio kritimas jau patvirtintas išankstiniais duomenimis. Tai būtų pirmasis BVP smukimas nuo finansinės krizės laikų. Analitikai padėties nedramatizuoja, bet ir nerodo didelio optimizmo dėl ateities, nerimaudami, ar atsigaus vidaus vartojimas ir kokia b...
Lietuvos ūkis pernai smuko pirmą kartą per daugelį metų, rodo išankstinė statistika. Tačiau infliacija atsitraukia, energijos kainos stabilizuojasi, laukiama palūkanų normų mažėjimo.
Dešimt iš eilės. Tiek kartų Europos Centrinis Bankas (ECB) didino bazines palūkanų normas, prieš pranešdamas apie pauzę. Ketvirtadienį Atėnuose susirinkusi šios institucijos valdančioji taryba nutarė pristabdyti rekordiškai spartų palūkanų kėlimo ciklą. Daugeliui paskolų turėtojų dabar aktualiausias...
Gyventojų perkamoji galia tik didės, o kainų augimas metų pabaigoje bus smarkiai sulėtėjęs, skelbia dalis ekonomistų. Tačiau esama nuomonių, kad šis ruduo bus paženklintas „diržų veržimosi“, kai žmones prislėgs per porą metų susikaupusios infliacijos našta.
Nors Finansų ministerija ir pagerino šių metų Lietuvos ekonominę prognozę, ekspertai vis tiek įvardija, kad tai bus nuosmukio metai, kiti – labai nežymaus augimo. Viena svarbiausių priežasčių lemianti tokias prognozes, yra griežta Europos Centrinio Banko politika, kai palūkanos keliamos beprecedenči...
Finansų ministerija atnaujino šių metų Lietuvos ekonominę prognozę – BVP susitraukimas bus mažesnis, tačiau augimas taip pat prognozuojamas mažesnis.
Antroji metų pusė Lietuvos ekonomikai nežada jokių malonių staigmenų. Infliacija iš šalies traukiasi nenoriai, o Europos kova su ja turi savo kainą, nugulančią ant žmonių ir verslo pečių sunkia brangstančių paskolų našta. Analitikai teigia, kad pramonei gerų žinių nėra, gyventojams būsto įperkamumas...
Ketvirtadienį posėdžiavusi Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais.
Dar prieš metus bazinės palūkanų normos euro zonoje svyravo apie nulį, tačiau infliacija privertė reguliuotoją didinti palūkanas ir taip „vėsinti“ ekonomiką. Ketvirtadienį numatomas devintas didinimas iš eilės. Ekspertai sako, kad rudenį vėl kartoti šį žingsnį jau būtų klaida.
Lietuvis užfiksavo, kaip tas pats Lietuvos gamintojo sūrelis bei leidai pigiau kainuoja šalimais esančioje Latvijoje nei pas mus. Šis palyginimas sukėlė diskusiją visuomenėje: kodėl už mūsų gamintojų produkciją mes susimokame daugiau?
Santaupos stiklainyje ar banke – kur taupyti pinigus žmonėms skirtumas yra, ypač, kai už laikomas santaupas kai kurie dar ir primoka. Nuo vasario bendra indėlių vertė išaugo milijardu eurų. Anot Lietuvos banko ekonomisto Daumanto Skinkio, tokio terminuotų indėlių didėjimo tempo nematėme jau ilgai. A...
Išaugusias paskolų palūkanas mokantiems lietuviams – liūdnos užuominos iš Europos Centrinio Banko (ECB). Vyriausiasis jo ekonomistas perspėja, kad palūkanų mažėjimo teks palaukti mažiausiai dvejus metus. Lietuvos ekonomistams tokios prognozės atrodo per niūros, esą jau dabar palūkanos turėtų bent ja...
Ekonomikos vargo indekse, kurį skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), Lietuva, pagal paskutinio 2022 m. ketvirčio duomenis, išliko 7-ojoje pozicijoje tarp 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių. Prie ekonominį vargą didinančių veiksnių prisidėjo ir bendrojo vidaus produkto (BVP) susitrauk...
Europos Centriniam Bankui (ECB) dar 25 baziniais punktais pakėlus bazines palūkanų normas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius sako, kad sunku pasakyti, ar tai reiškia, jog jau pasiektas jų pikas.
Pandemijos laikotarpiu euro zonos ekonomikai praktiškai neaugant, apyvartoje esantis pinigų kiekis buvo reikšmingai padidintas, skelbia išsamią monetarinės politikos analizę atlikęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Tai, pasak instituto ekspertų, buvo vienas iš veiksnių, sudariusių aplin...
Europos centrinis bankas dar labiau padidino palūkanų normas, bet, anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto eksperto Leonardo Marcinkevičiaus, neaišku, ar tai suveiks ir paveiks per aukštą infliaciją. Esantis optimizmas, kad tarpbankinė palūkanų norma „ Euribor “ mažės, pasak jo, gali atslūgti.
Bankų sektoriuje – nuo 2008 m. finansų krizės neregėta įtampa. Per savaitę žlugo keli amerikietiški bankai, o kitų akcijų vertė dramatiškai susvyravo. Pavyzdžiui, Ciuriche įsikūrusio „Credit Susisse“ akcijų kaina vos per dieną smuko trečdaliu ir atsitiesė tik po 54 mlrd. JAV dolerių paskolos. Nepais...
Gyventojų perkamąją galią susilpninęs kainų augimas daro juntamą poveikį šalies ekonomikai. Pagal savo „sveikatos“ būklę ji išlieka tarp prastesniųjų Europos Sąjungoje, rodo naujas indeksas, kurio būsimas įvertis žada būti dar blogesnis. Tuo metu ekspertai Lietuvos infliacijos lygį aiškina aktyviu p...
