ledynai

Antrus metus iš eilės gidu pietryčių Islandijoje dirbantis Žilvinas Žebrauskas negali atsidžiaugti savo darbu. Prieš kelerius metus jis aktyviai bandė įsidarbinti šioje šalyje ir jam pavyko. Neeilinio kraštovaizdžio šalį pamilęs lietuvis šiandien apie ją pasakoja turistams iš viso pasaulio. Puikiai ...

Nuo 1992 metų Antarktida prarado net 3 trln. tonų ledo, rodo trečiadienį paskelbta svarbi studija, rodanti, kad pokyčiai šiame apledėjusiame žemyne gali pakeisti Žemės krantų linijas, jeigu pasaulinio klimato šiltėjimo nepavyks suvaldyti.

Dešimt šeimų iš Europos, Kenijos ir Fidžio pareiškė ieškinį Europos Sąjungai dėl visuotinio klimato atšilimo keliamos grėsmės jų namams ir pragyvenimo šaltiniams.

Suomijos nevyriausybinė organizacija „Melting Ice“ („Tirpstantis ledas“), siekdama atkreipti dėmesį į visuotinio atšilimo problemą, iškėlė iniciatyvą sukurti Arktyje ledo monumentą su JAV prezidento Donaldo Trumpo galva.

Du itin sūrūs ežerai, netikėtai aptikti po Kanados Arktimi, gali padėti mokslininkams suprasti ateivių gyvenimą.

Siekiant sustabdyti ledynų tirpimą ir vandens patekimą į vandenynus, mokslininkų grupė, Antarktidoje ir Grenlandijoje, siūlo įgyvendinti keletą radikalių inžinerinių projektų.

Mokslininkai nustatė, kad per penkerius metus ištirpo maždaug 1,5 tūkst. kvadratinių kilometrų ploto povandeninio ledo sritis.

Ledynai toliau tirps – net jei visos šalys laikysis Paryžiaus klimato kaitos susitarimo. Tokią išvadą daro atitinkamą tyrimą atlikę Brėmeno ir Insbruko universitetų mokslininkai.

Šie „faktai“, kuriuos žinote apie Žemę, veikiausiai nėra teisingi. Businessinsider.com paneigia plačiai paplitusias „tiesas“ apie mūsų planetą.

Neseniai NASA komanda jau devintą kartą atliko skrydį virš pietinės Antarktidos pusiasalio dalies ir padarė kelias stulbinančias ledinio kraštovaizdžio nuotraukas.

Toliau tirpsta 21 iš 31 Norvegijos ledyno, rodo Norvegijos vandens išteklių ir energijos direktorato (NVE) duomenys.

Paskutinio ledynmečio pabaigoje prieš maždaug 12 tūkst. metų Žemės klimatas pradėjo sparčiai šilti. Šylant planetai, jos milžiniški ledynai ėmė tirpti. Beveik iš karto (bent jau kalbant geologiniais terminais) padidėjo vulkaninis aktyvumas.

Grenlandijoje tamsėja ledas, o tai žalinga termoreguliacijai, nes tamsesni paviršiai sugeria daugiau šilumos.

Beveik visas Žemėje esantis ledas yra tam tikrame tirpimo etape. Ledui tirpstant atsirandantis milžiniškas vandens kiekis patenka į vandenyną, kurio lygis savo ruožtu kyla. NASA turi atsakymą smalsuoliams, nekantraujantiems sužinoti, kurie ledynai užtvindys tam tikrą mūsų planetos dalį.

Pokyčių, vykstančių Arktyje, mastas itin bauginantis – jis siunčia aiškų perspėjimą, tačiau likęs pasaulis kažkodėl nenori jo išgirsti.

Naujas tyrimas rodo, kad nuvertinome XX amžiuje vykusį jūros lygio kilimą šiauriniame pusrutulyje, nes istoriniai įrašai kai kuriose vietose pakilimo rodmenys nuo globalaus vidurkio skyrėsi 5 proc. – 28 proc.

Kvapą gniaužiančio Grenlandijos peizažo fone lenktynininkas Lucasas di Grassi sėdo prie elektrinio bolido vairo.

Pasviro ne šiaip šimtosiomis ar tūkstantosiomis laipsnio dalimis – Marso sukimosi ašis pasviro visais 20-25 laipsnių.

Vilkėdami iki 50 kg sveriančiais astronautų kostiumais du tyrinėtojai praėjusį penktadienį, rugpjūčio 7 dieną, laipiojo Austrijos Alpėmis: jie dalyvavo eksperimentuose, kurie atliekami simuliuojant misiją į Marsą.

Ko gero, tai – viena įspūdingiausių uolų ne tik Norvegijoje, bet apskritai visame pasaulyje. 700 metrų aukštyje smygsanti visiškai horizontali uola negali neužburti priešais ją ir po ja atsiveriančiomis perspektyvomis. Žinoma, jei tik nekamuoja aukščio baimė.