ledynai

Trys didžiausi Grenlandijos ledynai, kuriuose susikaupusio vandens pakaktų pakelti pasaulinio vandenyno lygį apie 1,3 metro, gali ištirpti greičiau negu prognozuoja niūriausios klimato atšilimo prognozės, rodo antradienį paskelbta studija.

Pirmykščių žmonių grupelė užkopė į statų šlaitą, kepurnėjosi per Alpių ledyną, o tada aptiko tai, ko ir ieškojo: krištolo versmę, pilną brangiųjų uolienų, tinkamų jų įrankių gamybai.

Grenlandijos skydinio ledyno tirpsmas šiuo metu yra tiek pažengęs, kad tapo negrįžtamas, nes iškrentantis sniegas nebekompensuotų prarandamo ledo kiekio, net jeigu pasaulinis klimato šiltėjimas dabar pat liautųsi, paskelbė tyrėjai.

Kol per pasaulį verčiasi Extinction Rebellion (liet. Maištas prieš išnykimą) sukelta ir taikiomis akcijomis, okupacijomis ir demonstracijomis besireiškianti pilietinio nepaklusnumo banga, ką tik publikuoto vandenyno tyrimo autoriai numato, kad iki 2100 metų jūros lygis pakils bent 30–60 centimetrų, ...

Prieš kelias dienas per Lietuvą nušniokštusi vasaros liūtis patvirtino, kad klimatas keičiasi ne į gerąją pusę. Kritulių kiekis pastebimai didėja, bet vandens atviruose telkiniuose mažėja, nes jo daugiau išgaruoja. Lietuva liūdniausių padarinių išvengs – dėl kylančio vandens lygio blogiausiu atveju ...

Nekontroliuojamos banginių medžioklės ir klimato kaitos padariniai, keičiantys kraštovaizdį – tai bene pagrindiniai žmonių veiklos paliekami pėdsakai Islandijoje, po kurią keliavo tvarios gyvensenos puoselėtoja Miglė Makuškaitė.

Mindaugas Oginskas net slapčiausiose svajonėse neįsivaizdavo, kad kada nors taps ledo navigatoriumi ir grumsis su ledynais Arktyje ar Antarktidoje. Laimingas atsitiktinumas, o gal didžiulis noras lėmė, kad Mindaugas plukdo ekspeditorius, mokslininkus, fotografus, kelionių entuziastus ar net milijoni...

Lietuvą alinančius karščius sieti su pasauliniu procesu – klimato kaita – galima tik iš dalies. Mokslininkų teigimu, karšti orai formuojasi dėl specifinės atmosferos cirkuliacijos, tačiau tokių karščių intensyvėjimas ir dažnėjimas jau gali būti laikomas klimato kaitos pasekme.

Ekspedicijos metu buvo išsiaiškinta, kad prie Kanados Arkties tyrimų stočių esantis amžinasis įšalas pradėjo tirpti 70 metų anksčiau, nei buvo prognozuota, praneša „The Guardian“. Tai naujausias ženklas, kad visuotinė klimato krizė rutuliojasi sparčiau, nei mokslininkai nuogąstavo.

Stebėti skilinėjančius ir tirpstančius ledynus yra tas pats, kas klausyti, kaip tiksi bomba virš kažkur giliai palaidotos branduolinės medžiagos. Tokį palyginimą tikrai pavyktų pagrįsti vieno neseniai atlikto tyrimo išvadomis.

Everesto ledynai tolydžio tirpsta, atidengdami ištisus dešimtmečius po storu sniego sluoksniu slėptus objektus. Labiausiai paiešką vykdančios ekspedicijos dalyvius neramina vis atrandami pasiekti viršukalnę kitados mėginusių alpinistų palaikai.

Dažniausiai ledynų ledo atspalvis būna nuo balto iki ryškiai mėlyno. Kodėl kai kurie ledynai būna žali? Mokslininkai mano, kad jie gali būti labai svarbūs.

Tirpstantys, jūros lygį keliantys Grenlandijos ledo masyvai 2013 metais nyko keturis kartus sparčiau nei 2003-aisiais, ir tai yra pastebima visoje Arkties vandenyno saloje, ne vien jos ledynuose, antradienį perspėjo mokslininkai.

Merkurijuje, panašiai kaip ir Mėnulyje, egzistuoja ledynai – ilgalaikės ledo sankaupos krateriuose, kurių neapšviečia Saulė.

Naujas tyrimas rodo, kad po Rytų Antarktida yra didelis geoterminės šilumos šaltinis, kurio mes vis dar neįtraukėme į savo skaičiavimus.

Mokslininkai vadina šį garsą dainavimu, bet iš tiesų Antarktidos šelfinio ledyno skleidžiamos vibracijos labiau primena siaubo filmo garso takelį.

Nepaisant itin sniegingos žiemos, Šveicarijos ledynai šiemet neteko 2,5 proc. savo tūrio, rodo antradienį paskelbta ataskaita, kurioje 2018-ieji vadinami „kraštutinumų metais“.

Net dukart šiemet atsivėrusias properšas paprastai ledo kaustomuose vandenyse mokslininkai apibūdina kaip ypač bauginantį reiškinį.

Jupiterio palydovas Europa turi didžiulį popaviršinį vandenyną. Jį dengia storas ledo sluoksnis, tačiau vandenyno medžiagos paviršių vis tiek gali pasiekti dėl nuolatinių Europos potvyninių sąveikų su Jupiteriu.

Antarktyje dirbantys mokslininkai pagal „beprotišką tradiciją“ žiemos saulėgrįžą ketvirtadienį pasitiko maudynėmis lediniame vandenyje.