Neseniai, rengdamasis rašyti straipsnį apie Sąjūdžio ištakas, pasklaidžiau kolektyvinius laiškus, 1986-aisiais siųstus okupacinei administracijai. Tarp savo popierių radau tris. O jų būta daug. Nuo Stalino mirties praėjus trims dešimtmečiams, jau drąsiau bandyta kautis su blogybėmis kolektyviniais l...
kultūra
507 straipsnių
Kultūra (lot. cultura – apdirbimas, ugdymas, lavinimas, tobulinimas, garbinimas):
1. žmogaus bei visuomenės gerbiami ir puoselėjami objektai ir reiškiniai, jų formos ir sistemos, kurių funkcionavimas leidžia kurti, panaudoti ir perteikti tai, kas suvokiama kaip materialinės ir dvasinės vertybės;
2. sukeliantis pagarbą tobulumo laipsnis, pasiektas kurioje nors veiklos srityje; išprusimas;
3. vertingas, todėl auginamas, kultivuojamas augalas;
4. biol. ląstelių, audinių, nedidelių organų arba jų dalių, paimtų iš žmogaus, gyvūnų arba augalų organizmo, išlaikymas ir auginimas specialiose mitybinėse terpėse;
5. archeologinė kultūra – grupė vieno laikotarpio tos pačios teritorijos architektūrinių paminklų, kurie turi bendrų būdingų vertybinių bruožų, pvz., Halštato kultūra.
Kai realybė neatitinka teorijos, arba Kodėl perskaičius „Mokykla, mokytojai, mokiniai“ apėmė liūdesys? (2)
Keista skaityti knygas apie pedagogiką, kai pats esi jau pasitraukęs iš mokyklos. Bet vis dar tenka būti šalia. Perskaičiau leidyklos „Versus aureus“ jau senokai (2014) išleistą, bet nė kiek nepasenusią iškilaus lietuvių išeivijos filosofo, Ohajo universiteto profesoriaus Algio Mickūno knygą „Mokykl...
Aš visai nepastebėjau, kaip tėtis iš 3D pasaulio pasitraukė į 0D. Atrodo, dar vakar gaudėme žuvis, kurios visai nenorėjo kibti, kurios visai nenorėjo, kad skobtume jų vidurius ir čirškintume ant keptuvės, o paskui mestume į lėkštę šalia grietinės ir perkepusių bulvių. Mes nepastebėjome ir to, kaip t...
Vis dažniau mane aplanko dėkingumo jausmas. Tam, kuris palaikė duris įeinant į pastatą, kantriai ką nors paaiškino, užnešė krepšį į trečią aukštą, užleido vietą eilėje į dešimt kartų sumažėjusį centrinį paštą, dabar įkurdintą Totorių gatvėje (naujas reiškinys – kovido eilės), – toks buitinio pobūdži...
Sėkmės dievaitė literatūros pasaulyje tikrai neramsto kampų, neturėdama ką veikti. Autoriams jos tenka gerai paieškoti, o suradus – prisijaukinti. Beveik visi rašytojai, kurių knygos šiandien puošia mūsų lentynas, bent kartą patyrė, ką reiškia gauti neigiamą laišką iš leidyklos. Jorge'o Luiso Borges...
Šiemet supratau, kad egzistuoja dalykas, gąsdinantis labiau nei mirtis. Mano senelis po truputį daug ką užmiršta. Kažkada viename eilėraštyje perskaičiau eilutę „tik miegas tik miegas, mažoji mirtis“. Dabar man atrodo, kad ir atminties praradimas yra mažoji mirtis, gal net ne mažoji. Kiekvieną kartą...
Pandemija. Sulėtėjimas. Atsirado laiko prisiminimams... 2021-ųjų birželio antrąją bus lygiai metai be Gedimino Girdvainio. Nedaug laiko praėjo, dar niekas neužmiršta, atrodo pasiekiama... Girdva! – šaukdavom pamatę gatvėje, žaisdami futbolą, repetuodami, nežinia kur labai skubėdami. Gal pavardė atro...
Kaptarūnai verti atskiro pasakojimo, kuris apimtų politinius, tautinius, socialinius, žmogiškų santykių, gamtovaizdžio specifikos ir kitus klausimus. Tai vieta, kur nekyla konfliktai tautiniu pagrindu, kur skirtingi žmonės, gerai pažindami vienas kitą, išpažindami skirtingą tikėjimą arba būdami visi...
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas praskleidžia šydą ir pasakoja apie dabarties bei ateities planus: kaip seniausias Lietuvoje dailės muziejus keičiasi parodomis su kolegomis užsienyje.
„Graikiška“ recepcija ir transformacija lietuvių tautiniame atgimime: trakų gentis „buvo didžiausia tauta ant žemės“ (1)
Gyvendamas Bulgarijoje (1880–1905), J. Basanavičius iš arti galėjo stebėti graikų tautinio atgimimo idėjos įkvėptą bulgarų kovą dėl nepriklausomybės ir jos patirtį pritaikyti formuojant lietuvių tautos atgimimą. Jis iš arti buvo susipažinęs, kaip pats rašė, ir su graikų atgimimo procesu. Pažymėtina ...
Architektūros kūrinys, kurį sunaikinome savomis rankomis: svarsto apie atstatymą, bet bijo Valdovų rūmų likimo (6)
Minint iškilaus tarptautinį pripažinimą pelniusio Lietuvos architekto ir skulptoriaus Antano Vivulskio 100-ąsias mirties metines, 2019 m. lapkritį Vilniaus Naujamiestyje, sutvarkytame skvere, atidengtas jo suprojektuotos, tačiau nebaigtos statyti Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios maketas, išlietas iš br...
Nemaža dalis mokslo sektos narių mano, kad jie objektyviai tiria objektyvų pasaulį. Tačiau nėra jokio objektyvumo, tai viso labo kolektyvinis subjektyvumas (o ir tas išsigalvotas).
Vaikystė mus persekioja kiekvieną liūdesio ir ilgesio valandą, mes bėgame prie jos lyg prie šaltinio, tenai niekada netrūksta vandens, nes tik vaikystėje mes esame tikri dievai ir tik vaikystėje galime iškasti šulinius trokštantiems pagirdyti, – J. Aputis. Romanas „Lietaus muzika“ paremtas tikrais ž...
Vertingiausia gyvenime – tai galimybė pasirinkti mirtį, bent jau tam, kad nebūtum pritvotas, kaip kokia žiurkė ar nebūtum prismaugtas, kai dar nesi tam pasirengęs. – E. M. Remarkas. Romanas „Lietaus muzika“ paremtas tikrais žmogaus išgyvenimais, atradimais ir netektimis. Dalis istorijos išgalvota, k...
Smalsiajam skaitytojui visai neseniai pristačiau dailininkų, kurie mėgo rašyti, sąrašiuką, tad pamaniau, kad bus labai taiklu, be galo nuoseklu ir net savaip šmaikštu prabilti apie žinomus rašytojus, kurie bandė tapyti arba tai darė tikrai ne prasčiau nei rašė. Nors dailininkas ir rašytojas Romualda...
Restauracija: „Žydrasis horizontas“, 1957; „Kalakutai“, 1959; „Adomas nori būti žmogumi“, 1959; „Kanonada“, 1961; „Svetimi“, 1961 (3)
Iš Maskvos po cenzūravimo sugrįžusieji dažnai sakydavo, kad mūsiškiai apsidraudėliai be reikalo tiek daug draudė, anie tą jau seniai praleidžia... Taip pat nūnai krenta į akis dar viena mistifikacija: po karo į tarybines Lietuvos aukštąsias mokyklas (ar tarnybas) nebuvo priimami nepatikimų tėvų vaik...
Egzistencializmas – viena populiariausių XX a. filosofijų. Deja, pasauliniai karai nepagydomai sužalojo ir jį.
Epidemijos metu, per karantiną žmonės išnyksta tyliai, kaip arbatos garas. Taip tyliai, lyg neatsisveikinę, „angliškai“. Taip iš nykoko pastarųjų metų gyvenimo kaukių baliaus pasitraukė ir Irena Veisaitė.
Visais laikais dvasinės atramos bei terapijos ieškoma mene, literatūroje. Populiarūs sukrečiantys vaizduojamojo meno, muzikos kūriniai. Grožinė literatūra apie praėjusius amžius, prisiminimų nostalgija, paskenduolės gėdą, nuspalvintą tradicinę sentimentalią buitį – jau nebeaktuali. Įvairesnę pasaulė...
Valstybės santykių su visuomene problemos rūpi Lietuvos mokslininkams, eseistams, net vadinamiesiems influenceriams. Nuolat pasirodo su tuo susijusių publikacijų, tiesa, analitinė jų gelmė labai skirtinga. Gyvą ryšį su žmonėmis, besidominčiais tautiškumu ir valstybingumu, palaiko keli interneto port...