kultūra

507 straipsnių

Kultūra (lot. cultura – apdirbimas, ugdymas, lavinimas, tobulinimas, garbinimas):

1. žmogaus bei visuomenės gerbiami ir puoselėjami objektai ir reiškiniai, jų formos ir sistemos, kurių funkcionavimas leidžia kurti, panaudoti ir perteikti tai, kas suvokiama kaip materialinės ir dvasinės vertybės;
2. sukeliantis pagarbą tobulumo laipsnis, pasiektas kurioje nors veiklos srityje; išprusimas;
3. vertingas, todėl auginamas, kultivuojamas augalas;
4. biol. ląstelių, audinių, nedidelių organų arba jų dalių, paimtų iš žmogaus, gyvūnų arba augalų organizmo, išlaikymas ir auginimas specialiose mitybinėse terpėse;
5. archeologinė kultūra – grupė vieno laikotarpio tos pačios teritorijos architektūrinių paminklų, kurie turi bendrų būdingų vertybinių bruožų, pvz., Halštato kultūra.

Greta Katkevičienė

Visuomenei vis toliau žengiant skaitmenizacijos keliu, vis įvairesniuose kontekstuose pasigirsta žodis „interaktyvumas“. Ne išimtis ir meno pasaulis – muziejams patraukus į karantiną, matėme juos atveriančius virtualias parodas, kuriančius žaidimus ir kitaip besistengiančius patraukti esamus ar nauj...

Giedrė Kazlauskaitė

Jau beveik pamiršau, ką reiškia vaikščioti į koncertų sales, bet po karantino jos itin traukia – lyg derėtų prieš mirtį būtinai apsilankyti visur, kas nėra naudinga; kur dėl rutinos ir kitų prioritetų atpratai eiti. Pamenu, kone prieš 20 metų „Gaidoje“ mačiau dar mažus kompozitoriaus Šarūno Nako vai...

Audronė Girdzijauskaitė

Su žymiu teatro ir kino režisieriumi, kino scenaristu, marionečių teatro įkūrėju, dailininku, skulptoriumi Rezo Gabriadze Sakartvelas atsisveikino jau prieš gerą pusmetį – birželį. Tą mėnesį, per patį gamtos klestėjimą, Jis gimė, taip pat ir mirė, beje, Puškino gimimo dieną, apėjęs Jam skirtą gyveni...

Virginija Cibarauskė

Interviu su teatro ir kino kritike Jūrate Visockaite norėjau parengti seniai. Jūratė neslepia simpatijų vyrų kuriamam menui ir genijaus kultui apskritai, kartais juokais save pavadina maskuliniste, o aš kaip tik vyrais kūrėjais pastaruoju metu bodžiuosi, retai man jų kūriniai įdomūs, aktualūs. Taigi...

Grėtė Šmitaitė

Ryte išlipu Vienoje. Stotyje sulaužytu kaklu ir sunkia kuprine laukiu persėsti į traukinį, vykstantį į Donau. Nusiperku kavos, lėtai siurbčioju, stebėdama praeivius. Pro mane eina vyras vienuolio apdaru. Jis skuba. Staiga susipainioja skvernuose. Pargriūva. Jo skverne užslėptas butelis viskio krenta...