Praėjusių metų kovo mėnesį atrasta kometa C/2022 E3 (ZTF) artėja Žemės link.
kometa
89 straipsnių
Kometa – nedidelis kosminis kūnas, skriejantis aplink Saulę. Kometos išsiskiria savo uodegomis, kurios kartais susidaro dėl Saulės poveikio kometos branduoliui. Kometos yra kilusios iš už Saulės sistemos ribų, jų orbita nuolat keičiasi, nes jos gali būti paveiktos planetų, kai prie jų priartėja. Kai kurios kometos yra nukreipiamos į Saulę ir suyra, kitos yra nubloškiamos už Saulės sistemos ribų.
Simuliacijų kūrėjai pristatė interakvyvią „pramogą“, kurios metu galima sužinoti, kas nutiktų ir kokių pasekmių tikėtis, jei jūsų gyvenamojoje vietovėje tėkštųsi asteroidas, kometa ar kitas kosminis objektas.
Tai yra didžiausia iki šiol žinoma kometa – jos dydį patvirtino Hubble kosminiu teleskopu atlikti stebėjimai. Bernardinelli-Bernstein (C/2014 UN271) kometos branduolys yra maždaug 50 kartų didesnis negu bet kokių kitų Saulės sistemoje aptinkamų kometų branduolių vidutinis dydis.
Praeitais metais link vidinės Saulės sistemos skriejanti kometa buvo pripažinta bene didžiausia kada nors matyta – savo dydžiu ji labiau panašėjo ne į kometą, bet į mažą planetą. Pirminiai dydžio matavimai buvo nelabai tikslūs, tačiau dabar turima konkretesnių duomenų, kurie tikrai nemenkai stebina ...
Didžiausia ligi šiol atrasta kometa skrieja vidinės Saulės sistemos link: įspūdingas momentas įvyks jau greitai (29)
Kometa C/2014 UN271 arba Bernardinelli–Bernsteino kometa (taip pavadinta ją atradusių Pensilvanijos universiteto magistranto Pedro Bernardinelli ir astronomo Gary Bernsteino garbei) 2031 metais šturmuos Saturno orbitą. Mokslininkai, tiesą sakant, netekę amo, livescience.com.
Ką gražaus dar šiemet išvysime Lietuvos danguje ir kaip pasiruošti įspūdingiems kosmoso reiškiniams? Apie tai naujoje „Delfi TV“ laidoje „Smalsios“ pasakoja ir domisi žurnalistės Goda Raibytė ir Kristina Pocytė. Šį kartą – apie tai, ką gražaus dar šiemet išvysime Lietuvos danguje, o apie dangaus kūn...
Rugpjūčio mėnuo yra neatsiejamas nuo nepaprasto gamtos reiškinio – krentančių žvaigždžių. Šiuo metu dar galima spėti pamatyti šį nepaprastą reginį, kito teks laukti iki metų pabaigos.
Netrukus sulauksime ypatingai gražaus reginio nakties danguje – virš Lietuvos, o ir visame pasaulyje bus matomas vienas žavingiausių astronominių reiškinių – pats perseidų lietaus pikas. Astrofizikas Mindaugas Macijauskas teigia, kad rugpjūtį pragiedrėjus dangui džiugins ne tik „krintančios žvaigždė...
Ištyrę pro Žemę praskriejusią kometą mokslininkai liko sužavėti: nepatikėsite, kokios medžiagos joje aptiko itin daug (30)
Prie pavojų, tykančių Žemės Saulės sistemoje, galime pridėti ir nesaugiai skraidančias girtas kometas. 2018 metų gruodį kometa 46P/Wirtanen pro Žemę praskriejo 11 milijonų kilometrų atstumu – viena arčiausių kometų per pastarąjį šimtmetį.
Danguje pastebėję naują objektą, po savaitės astronomai nusprendė, kad tai kometa. Saulės sistemoje turime naują svečią – anksčiau nematytą kometą iš Oorto kometoidų debesies.
Kiekviena Saulės sistemos planeta turi savo vizitinę kortelę, pagal kurią jas atpažįstame. Jupiteris turi didžiulę Raudonąją dėmę, Saturnas savo gražiuosius žiedus, Marsas savo raudoną spalvą. O Merkurijus turi... uodegą.
Jeigu šiandien vakare dar neturite planų, jums pasisekė: naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį yra didžiausia tikimybė pamatyti Orionidų meteorų lietų.
Po vidurnakčio dairykitės į šiaurę: ši plika akimi matoma kometa mus aplankys tik po tūkstančių metų (12)
Šių metų liepą dangus pasauliui dovanoja seniai matytą reginį. Neseniai atrasta kometa „Neowise“ tapo viena ryškiausių pastaraisiais dešimtmečiais. Tokios ryškios kometos Lietuvoje nematėme bent 23 metus. Net jei naktimis po dangaus skliautą niekada nesidairote, artimiausiomis savaitėmis „Neowise“ a...
Šiuo metu naktiniame danguje galima išvysti pakankamai ryškią kometą C/2020 F3 (NEOWISE). Ją danguje spėjo užfiksuoti fotografai iš įvairių šalių, tame tarpe – ir iš Lietuvos.
Liepos naktimis šiaurinėje padangėje galima išvysti slaptingą, į šiaurės pašvaistę panašų švytėjimą. Tai paslaptingieji sidabriškieji debesys. Šie ypatingi debesys matomi vasaros naktimis šiaurinėje dangaus pusėje, kai Saulė iš po horizonto apšviečia aukštai mezosferoje, apie 80 km aukštyje pasklidu...
Prieš pustrečių metų pro Saulės sistemą praskrido tarpžvaigždinis objektas 1I/’Oumuamua. Deja, ilgai jo stebėti nepavyko, nes aptiktas jis jau tolstantis nuo Saulės, ir greitai tapo pernelyg blausus. Visgi per tą laiką nustatytos kelios įdomios savybės: objektas yra labai pailgas, maždaug cigaro for...
Mokslininkai naujame tyrime pristatė beprotiškai skambančią teoriją. Du astrofizikai iš Harvardo universiteto pateikė neįtikėtiną hipotezę, kaip gyvybė galėjo paplisti Visatoje.
Sveiki atvykę į besiformuojančią Saulės sistemą: pirmiausia bombardavo, o tada – atsirado gyvybė (32)
Sveiki atvykę į besiformuojančią Saulės sistemą. Netrukus po to, kai prieš daugiau nei 4,5 mlrd. metų susiformavo planetos, mūsų kosminė kaimynystė buvo labai chaotiška vieta. Link vidinės Saulės sistemos bangomis keliavo kometos, asteroidai ir net protoplanetos. Kai kurie jų pakeliui atsitrenkdavo ...
Pirmasis kosminių pavojų įrodymas kaip reikiant išgąsdino: jei būtų pataikę į Žemę, vargu ar šiandien būtume gyvi (27)
Šiemet minimas astronautų išsilaipinimo Mėnulyje jubiliejus gerokai užgožė kitą svarbią sukaktį. Prieš 25-erius metus, 1994-ųjų liepos 16-22 dienomis, į Jupiterį nukrito kometos Shoemaker-Levy 9 fragmentai. Tai buvo pirmasis tiesiogiai žmonių stebėtas dviejų kosminių kūnų susidūrimas. Šis įvykis ne ...
Europos kosmoso agentūros mokslininkas: tikiu, kad nežemiška gyvybė egzistuoja įvairiomis formomis (84)
Tiesiog neįmanoma, kad milijonuose planetų Visatoje gyvybė egzistuoja tik Žemėje, teigia Europos kosmoso agentūros misijų kontrolės departamento vadovas prof. Paolo Ferri. „Esu įsitikinęs, kad gyvybė egzistuoja įvairiomis formomis – nuo primityvių vienaląsčių, iki evoliucionavusių organizmų ar net c...
