Saulės link skriejusi kometa 12P/Pons-Brooks pakliuvo į galingą plazmos pliūpsnio zoną kosminėje erdvėje. Saulės vainikinės masės išsiveržimas buvo toks stiprus, kad net nupūtė kometos uodegą. Visa tai užfiksavo NASA kosminis zondas.
kometa
89 straipsnių
Kometa – nedidelis kosminis kūnas, skriejantis aplink Saulę. Kometos išsiskiria savo uodegomis, kurios kartais susidaro dėl Saulės poveikio kometos branduoliui. Kometos yra kilusios iš už Saulės sistemos ribų, jų orbita nuolat keičiasi, nes jos gali būti paveiktos planetų, kai prie jų priartėja. Kai kurios kometos yra nukreipiamos į Saulę ir suyra, kitos yra nubloškiamos už Saulės sistemos ribų.
Saulės link skriejusi kometa 12P/Pons-Brooks pakliuvo į galingą plazmos pliūpsnio zoną kosminėje erdvėje. Saulės vainikinės masės išsiveržimas buvo toks stiprus, kad net nupūtė kometos uodegą. Visa tai užfiksavo NASA kosminis zondas.
Astrofizikė Renata Minkevičiūtė. Pažiūrėkite, danguje pasirodė Velnias! Gerai, kad dabar ne viduramžiai (8)
Jeigu būtume kiek labiau prietaringesnė visuomenė, pavyzdžiui, kaip viduramžiais, tai manytume, kad dabar jau tikrai ateis pasaulio pabaiga, nes danguje pasirodė... velnias! „Velnio kometa“ buvo praminta dabar mūsų danguje besisvečiuojanti kometa 12P/Pons-Brooks, kurios dujinis apvalkalas, vadinamas...
Kovo pabaigoje astronominių reiškinių stebėtojus džiugina ypatingas svečias dangaus skliaute. Dėl savo dvigubos ir į velnio ragus pranašios uodegos kometa 12P/Pons-Brooks vadinama „velniškąja“.
XIX amžiaus pradžia astronomams pažymėta įdomiu atradimu – nauja planeta Saulės sistemoje. Vos du dešimtmečiai buvo prabėgę nuo tada, kai prie penkių plika akimi matomų planetų dangaus skliaute prisijungė šeštoji – Uranas, taip papildydama Saulės sistemą iki septynių žinomų planetų (įskaitant Žemę).
Gyvybės atsiradimui Žemėj reikėjo daugybės įvairių sėkmingų žingsnių. Vienas pagrindinių iš jų buvo cheminių reakcijų tinklo susidarymas, leidęs atsirasti vis sudėtingesnėms molekulėms. Tinklui, savo ruožtu, reikėjo įvairių pirminių junginių, pavyzdžiui cukrų ir aminorūgščių.
Neskubėjusiems sekmadienio vakarą į lovą šįkart labai pasisekė. Panevėžio naktinę padangę nušvietė įspūdinga Šiaurės pašvaistė.
Gyvybė užsimezgė Žemėje – na, bent jau tai labiausiai tikėtinas scenarijus. Bet nuo pavienių cheminių elementų iki gyvybės kelias tolimas, o nemaža jo dalis buvo nukeliauta ne mūsų planetoje. Įvairias sudėtingas molekules čia atgabenti galėjo, pavyzdžiui, kometos.
Už aštuntosios planetos – Neptūno – orbitos ties 30 astronominių vienetų Saulės sistema nesibaigia. Nesibaigia ji ir Kuiperio žiedu 40-55 astronominių vienetų atstumu. Ir net maždaug 90 astronominių vienetų atstumu esanti heliopauzė, dažniausiai laikoma „oficialia“ Saulės sistemos riba, iš tikro nėr...
Šios savaitės pabaigoje nakties dangus žada nuostabų reginį – leonidų meteorų lietų, kurio pikas bus pasiektas lapkričio 18 dieną.
Milžiniška 30 km skersmens kometa, kodiniu pavadinimu 12P/Pons-Brooks, 2024 metais priartės prie Žemės, praneša NASA.
Rugsėjo mėnesio viduryje prie Žemės buvo priartėjusi kometa Nishimura. Astronomai iš anksto teigė, kad ji bus sunkiai matoma plika akimi dėl dangų apšviesiančių Saulės spindulių.
Kometa Nishimura artėja savo perihelio link – netrukus ji pasieks artimiausią nuo Saulės tašką.
Šių metų kovą atrasta kometa E1 ATLAS geriausiai bus matoma liepos mėnesį - nors kometa nėra itin ryški, Šiaurės pusrutulio gyventojams dangaus ją bus gana lengva pastebėti
Mokslininkų dėmesį patraukė ypatingas darinys kosmose: kas tas Fajetonas, sukeliantis pasakiško grožio reginį danguje (1)
Tiek asteroidai, tiek kometos yra maži netaisyklingos formos kūnai. Pagrindinis jų skirtumas, kuriuo remiasi ir apibrėžimas, yra sudėtis: asteroidai daugiausiai uoliniai arba metaliniai, o kometose yra daug ledo. Priartėjus prie Saulės, ledas garuoja ir kartu išsinešdamas dulkes suformuoja uodegą.
Po to, kai sausio ir vasario mėnesių sandūroje astronomus pradžiugino arčiausiai Žemės praskriejusi žalioji kometa 2022 E3 (ZTF), netrukus dėmesį patraukė dar vienas sužibėjęs objektas Saulės sistemoje. Tai – maždaug 6,4 km skersmens kometa 96P/Machholz.
Prie Žemės priartėjusi žalioji kometa C/2022 E3 (ZTF) patraukė astrofotografijos mėgėjų dėmesį. Nors Lietuvoje dangus pastarosiomis dienomis dažniausiai uždengtas tirštu debesų sluoksniu, ištikimiausi entuziastai neprarado vilties ir pasileido į kometos fotomedžioklę. Savo laimikį pagavo ir fotograf...
Šiąnakt arčiausiai Žemės praskriejo kometa C/2022 E3 (ZTF). Ją, esant geroms oro sąlygoms, nakties danguje galima pamatyti pro žiūronus ar nedidelį teleskopą. Skaičiuojama, kad paskutinį kartą prie Žemės ši kometa buvo priartėjusi prieš 50 000 metų.
Likus kiek daugiau nei savaitei iki momento, kai paslaptingoji kometa C/2022 E3 bus arčiausiai Žemės, ją jau įamžino vilnietis, naktinės fotografijos mėgėjas Ričardas Andriuška. Žalsvai švytinčią kometą nufotografavęs Ričardas pasidalijo su Delfi savo užfiksuotu kadru ir įspūdžiais apie šio kosminio...
Žalioji kometa C/2022 E3 (ZTF) vis labiau artėja prie Žemės ir trečiadienį buvo nufotografuota iš dykynės netoli Dreberio šiaurės Vokietijoje.