kolegė

Liepa – vestuvių metas. Su draugu esame pakviesti į mano kolegės vestuves. Ruošėmės eiti, nusipirkau suknelę, visai laukiau... Bet dabar net nebežinau, ar dalyvausime.

Visa tai vyko senai, bet karštos emocijos dar visai šviežios. Gera prisiminti savo nuotykį.

Kodėl rūkanti kolegė gali sau leisti pasitraukti nuo darbo vietos dėl žalingų įpročių, o aš turiu dirbti visą laiką? Tokį klausimą sau iškėliau, kuomet paprašius, jog noriu paskambinti telefonu, ji atrėžė, kad tai galiu daryti ne darbo metu.

Turiu pasiūlymą visiems: prieš pradėdami kalbėti įsitikinkite, kad esate tik su tuo, ko norite būti išgirstas. Arba dar geriau: tiesiog nesakykite nieko, kas nenorite, kad būtų paviešinta.

Dėl to, ką papasakosiu, jaučiuosi išties kvailai. Turiu darbe kolegę, kuri mane kopijuoja. Skamba juokingai ir vaikiškai, tačiau problema išties daug didesnė negu gali pasirodyti iš pradžių.

Darbe praleidžiu turbūt daugiau laiko negu su šeima. Na, neskaičiuojant savaitgalių. Kaip jame gerai jaustis, kai šalia dirba tokia gyvatė?

Kai tekėjau už savo mylimo vyro, žadėjome, jog būsime vienas kitam vieninteliai ir nepakartojami. Aš savo pažadą, kad jis man bus vienintelis, vykdžiau ir vykdau. Tačiau jis savo priesaikos dalies nesugebėjo ištesėti. Pažadas virto melu, kuris klibina mūsų šeimyninių namų pamatą.

Tikriausiai sunku rasti darbo kolektyvą, kurį aplenktų toks reiškinys kaip tarnybinis romanas, nebent tas kolektyvas vienalytis. Nematau nieko blogo, kai laisvi nevedę kolegos užmezga romantiškus santykius, sukuria šeimas, bet visada skeptiškai žiūrėjau į slaptus tarnybinius romanus. Jaunystėje buva...

Perskaičiusi straipsnį, kuriame žmona pasakoja apie dėmesį rodančią vyro kolegę, likau šokiruota. Daugelis komentatorių nurodė, kad žmona yra trenkta ir pavydi, prisigalvojanti nesąmonių moterėlė. Tačiau ar tikrai ta kolegiška draugystė tokia jau nekalta?

Negaliu nepasidalinti savo patirtimi iš kelionės autobusu. Vykome iš Varšuvos į Kauną. Autobuso maršrutas Berlynas - Ryga. Vėlavo 1.40 val. Atvykus autobusui tarp laukiančiųjų pleveno nepasitenkinimas – dėl ilgo laukimo, naktis, vėsu, yra mažametis keleivis, ne visi gavo informuojančias žinutes.

Vakar, t.y. 2018 m. sausio 29 d. patyriau didelį stresą. Važiuojant Vilniuje, Kalvarijų g., automobilio salone pajaučiau svylančio plastiko kvapą.