Kepler

Naujausi tyrimai rodo, kad beveik aplink kiekvieną mūsų galaktikos žvaigždę sukasi bent viena planeta, pajėgi išlaikyti gyvybę tokią, kokią mes pažįstame.

Atradę už Saulės ribų esančią planetą mokslininkai imasi tyrinėti, ar joje yra palankios sąlygos gyvybei. Tačiau naujausias Austrijos mokslininkų tyrimas nuteikia pesimistiškai.

JAV kosmoso agentūros NASA teleskopo „Kepler“ surinkti duomenys rodo, kad už Saulės sistemos ribų aptikta 715 naujų planetų, skelbia BBC.

„Obuolio“ leidykla Vilniaus knygų mugėje kviečia į susitikimą su specialiai iš Švedijos į Vilniaus knygų mugę atskrendančiais detektyvo meistrais Alexanderiu Ahndorilu ir Alexandra Coelho Ahndoril žinomais Larso Keplerio slapyvardžiu.

Praėjusį mėnesį JAV vykusiame Amerikos astronomų bendrijos 223 suvažiavime paskelbtos kelios svarbios naujienos: „Kepler“ kosminė observatorija mokslininkams padėjo atrasti egzoplanetą, kurios masė yra panaši į Žemės, o „Hubble“ teleskopu pirmą kartą įdėmiai pažvelgta į orus kaimyninės žvaigždės sis...

Nors kosminis teleskopas „Kepler“ planetų nebeieško jau beveik metus, jo sukauptuose duomenyse astronomai aptinka stulbinamų atradimų. Vienas tokių – tik ką netoli Saulės sistemos atrastas tokių gigantiškų dujinių pasaulių, kaip Jupiteris ar Saturnas, antipodas.

Europos astronomai atrado antrą Saulės sistemą – identiškiausią mūsiškei planetinę sistemą, kokią tik iki šiol yra pavykę atrasti. Saulės sistemą Nr. 2 sudaro septynios egzoplanetos: arčiau žvaigždės skrieja mažos kieto, uolinio paviršiaus planetos, kiek atokiau – dujiniai milžinai. Saulės sistemos ...

Atlikus kol kas pačią išsamiausią ne Saulės sistemos planetų, kurių sąlygos yra bent iš dalies priimtinos gyvybei, analizė paaiškėjo, jog mūsų Paukščių Tako galaktikoje yra daugiau nei 20 mlrd. Žemės tipo planetų su gyvybei tinkama temperatūra, rašo ft.com.

Iki šiol sunkiausia į Tarptautinę kosminę stotį nuskraidinta Europos krovininė kapsulė šeštadienį sudegė Žemės atmosferoje per valdomą manevrą, baigusi penkis mėnesius trukusią misiją, pranešė Europos kosmoso agentūra (ESA).

Mokslininkai toli kosmose pirmąkart atrado planetą, kur savo dydžiu ir sandara panaši į Žemę.

Remiantis tyrimais (pavyzdžiui, atliktais NASA Keplerio kosminiu teleskopu), apskaičiuota, kad mūsų galaktikoje egzistuoja apie 30 milijardų planetų, kur gali egzistuoti gyvybė. Newscientist.com klausia, kaip atskirti pelus nuo grūdų ir išsiaiškinti, kurios iš jų – gyvenamos?

Paskutiniai gyvybės pėdsakai Žemėje bus sunaikinti maždaug po 1,75 mlrd. metų, paskaičiavo Rytų Anglijos universiteto (Norvikas, Jungtinė Karalystė) mokslininkai. Gyvybės mūsų planetoje neliks dėl vandens išgarinimo. Tai reiškia, kad gyvybės laikas Žemėje yra griežtai ribotas, o tai atveria galimybe...

Kaip tik bepažvelgtumėme, mums nesuvokiamai pasisekė, jog egzistuojame. Nesupraskite manęs neteisingai, tačiau aš, jūs ir net patys mieliausi naminiai gyvūnėliai esame ne kas kita, kaip nešvari dėmė visais kitais atžvilgiais nuostabiai paprastoje Visatoje.

Neseniai atrasta egzoplaneta (planeta, esanti ne Saulės sistemoje) „Kepler 78b“ astronomus nustebino neįtikėtinai trumpais metais, trunkančiais vos 8,5 valandos. Tiesa, ji per karšta egzistuoti gyvybei.

Įprasta manyti, kad daugelio planetų orbitos negali smarkiai nukrypti nuo žvaigždės pusiaujo plokštumos, nes tai lemtų planetos destabilizaciją ir žūtį. Vis dėlto, teorija nusako išimtis, kad gali egzistuoti ir planetų su poliarinėmis orbitomis – tokios orbitos būna lygiagrečios ne žvaigždės pusiauj...

Prieš savaitę ar dvi naujienų sraute pasirodė pranešimas apie atrastą egzoplanetą, kurioje lyja stiklu. Įstrižai. Išgirdus tokią naujieną, gali kilti noras duoti pažadą daugiau niekada nesiskųsti orais Žemėje. Regis, stiklo lietaus planeta turėtų būti klaikiausia vieta gyventi visoje Visatoje. O ne!...

Harvardo-Smitsono astrofizikos centro planetologai, išanalizavę kosminio teleskopo „Kepler“ duomenis, sukauptus stebint padrikuosius žvaigždžių spiečius Gulbės ir Lyros žvaigždynuose, viename spiečiuje atrado dvi nedideles planetas, kurių egzistavimas iki tol buvo laikomas neįmanomu. Astronomų atrad...

Prieš porą savaičių rašydami apie didžiausią įmanomą žvaigždę visatoje prisiminėme, kad mūsiškė Saulė turi 99,9 proc. Saulės sistemos medžiagos. Vadinasi, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, kitos planetos, palydovai, asteroidai, kometos ir pan. kartu sudarytų ne daugiau nei 0,1 proc. Saulės.

Trečiadienį NASA pranešė, kad staiga sugedo vienas iš garsiausių agentūros kosminių teleskopų – 2,7 tūkst. egzoplanetų atradęs 600 mln. JAV dolerių kainavęs kosminis teleskopas „Kepler“. Gedimas toks rimtas, jog tai gali būti misijos pabaiga, informuoja „Space.com“.

Naujų pasaulių paieška yra tikras iššūkis Žemės mokslininkams. Kol kas efektyviausi ir daugiausiai planetų suradę buvo du metodai – radialinių greičių ir tranzitų. Tačiau Tel Avivo universiteto ir Harvardo–Smithsonian astrofizikos centro (CfA) mokslininkams pavyko atrasti naują egzoplanetą, pritaiki...