Kepler

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijoje artėja didelės permainos. Birželio 13 d. 1,65 m teleskopo bokšte prasidės naujo žvaigždžių stebėjimo prietaiso – Molėtų astronomijos observatorijos spektrografo (MAOS), kurį sukonstravo ir pagamino J...

Šiuolaikinėms visuomenėms įskiepyta daugybė baimių, bet panašu, kad kraugeriškai nusiteikę ateiviai iš kitų planetų yra toli nuo mus labiausiai bauginančių dalykų: kur kas arčiau žmonių yra terorizmas, bioinžinerijos būdu sukurtos epidemijos, atominis holokaustas ar gamtos kataklizmai.

Tarptautinė mokslininkų komanda atrado seniausią žinomą žvaigždės ir planetų sistemą, atsiradusią Visatos pradžioje. Nustatyta, kad aplink į Saulę panašią žvaigždę skrieja penkios Žemės dydžio planetos.

„Žinau, kad nieko nežinau“, - kadaise savo garsiąją frazę ištarė Sokratas.

Astrofizikai pateikė gerų naujienų nežemiškos gyvybės ieškotojams: gali būti, kad egzoplanetų, kuriose gali klestėti gyvybė, kiekis yra kur kas didesnis nei manyta anksčiau.

Aptiktos aštuonios naujos egzoplanetos, kuriose bent jau teoriškai gali egzistuoti nežemiška gyvybė – jos apie savo žvaigždes sukasi gyvybės („Goldilocks“) zonoje, rašo independent.co.uk.

Grupė mokslininkų paskelbė aptikę tai, kas, jų manymu, yra seniausia Žemės dydžio planeta Paukščių tako galaktikoje. Ji sukasi apie žvaigždę, nuo mūsų nutolusią 117 šviesmečių atstumu, rašo sciencealert.com.

1901 m. Egėjo jūroje prie Antikiteros salos rastos 60 m. pr. Kr. nuskendusio laivo liekanos, o jose – štai toks keistas įrenginys. Jis pavadintas Antikiteros mechanizmu (angl. - Antikythera mechanism). Dėl jo mokslininkai galvas laužo ir šiandien. Tačiau naujausi tyrimai liudija, kad šis mechaniniu ...

Artimiausią sekmadienį, spalio 19 d. Marsas sulauks nekviestų svečių. Tiksliau, viešnios – didžiulės kometos. Palyginus su ja, garsioji Čuriumovo-Gerasimenkos kometa, ant kurios po mėnesio leisis ESA zondo „Rosetta“ nusileidimo aparatas „Philae“, tėra vos 3 km skersmens nykštukas. O štai Marso link ...

Paaiškėjo, kad Žemės vanduo atsirado anksčiau negu susiformavo Saulė. O tai didina tikimybę, jog gyvybė egzistuoja daugelyje egzoplanetų, teigia mokslininkai.

Astronomai paskelbė apie svarbų atradimą – jie rado ne Saulės sistemos planetą, kurioje dangus giedras, o atmosferoje esama vandens garų.

Žmonės Žemės sistemas keičia globaliu mastu. Pramoniniai teršalai kaupiasi mūsų atmosferoje, ir, tikėtina, tai smarkiai bei ilgam paveiks pasaulinį klimatą bei biologinę įvairovę. Tai – puikiai mums žinoma liūdna kasdienybė. Tačiau antropogeninis klimato kitimas turi ir netikėtų pasekmių.

Astronomai iki šiol visas aplink žvaigždę skriejančias planetas skirstė į dvi stambias klases – mažos uolinės planetos ir dujinės milžinės. Nuo šiol planetologijoje bus ir trečioji planetų klasė – dujinės nykštukės.

Tarptautinė astronomų grupė, kuriai vadovavo Karalienės Marijos universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkas Guillemas Anglada-Escude, paskelbė atradę dvi naujas planetas, besisukančias apie labai seną netoliese nuo Saulės esančią žvaigždę, pavadintą Kapteyno žvaigžde. Viena iš naujai atrastų plan...

Tai – pirmasis tokio dydžio egzempliorius, priskirtinas uolinių planetų klasei. Milžinišką, už 560 šviesmečių esantį pasaulį atradę astronomai be užuolankų pavadino "Žemių Godzila". Drakono žvaigždyne atrastos egzoplanetos Kepler-10c masė už Žemės masę didesnė net 17 kartų. O skrieja ji aplink Saulė...

Terminas „egzoplaneta“ taikomas bet kuriai planetai už Saulės sistemos ribų. Naujausiais skaičiavimais, aptiktos 3538.

Nežemiškos protingos gyvybės paieškos instituto (Search of Extraterrestrial Intelligence – SETI) surinkti duomenys apie „Kepler-186“ žvaigždės sistemą byloja, jog mes Visatoje veikiausiai nesame vieni. Kaip svetainėje Science20.com rašo Čikagos miesto koledžo profesorius adjunktas Hontas Farmeris, i...

Praėjusią savaitę mokslininkai paskelbė, jog už 492 šviesmečių nuo mūsų atrasta egzoplaneta „Kepler-186f“. Ji ypatinga tuo, jog yra pirmoji atrasta Žemės dydžio planeta, besisukanti savo žvaigždės gyvenamoje zonoje – joje gali būti skysto vandens, vadinasi, egzistuoja ir gyvybės susiformavimo tikimy...

Astrofizikų grupė iš SETI instituto ir NASA Ames tyrimų centro paskelbė apie itin svarbų atradimą: pirmą kartą istorijoje atrasta Žemės dydžio planeta, apie savo žvaigždę besisukanti zonoje, kur gali egzistuoti skystas vanduo (šią zoną astronomai vadina Goldilocks arba gyvenamąja zona).

NASA Eimso tyrimų centro (JAV) astronomas Thomasas Barclay kosminiu teleskopu „Kepler“ atrado pirmą stebėjimų istorijoje Žemės dydžio planetą, kuri aplink gimtąją savo žvaigždę skrieja panašiu atstumu kaip ir Žemė, t.y., toji planeta yra gyvybės zonoje.