Kalnų Karabache gyvenantys etniniai armėnai šeštadienį degino savo namus prieš pasitraukdami į Armėniją, ruošiantis dalį ginčijamo regiono perduoti Azerbaidžanu pagal abiejų šalių taikos susitarimą.
Kalnų Karabachas
146 straipsnių
Armėnija ir Azerbaidžanas dešimtmečius ginčijasi dėl Kalnų Karabacho. Tai vienas ilgiausiai trunkančių konfliktų pasaulyje, jis paskatino ilgus sudėtingo tarptautinio tarpininkavimo metus.
Kalnų Karabachą armėnai laiko savo istorinėmis žemėmis, čia gyvena apie 150 tūkst. žmonių, daugiausiai etninių armėnų, kurie yra krikščionys. Musulmoniškasis Azerbaidžanas jau daugiau nei šimtmetį reiškia teises į šį regioną, kurio pavadinimas reiškia „juodąjį sodą“.
Kalnuota teritorija garsėja derlingais slėniais, dėl kurių kontrolės Armėnija ir Azerbaidžanas per pastarąjį šimtmetį kariavo jau du sykius. Po Pirmojo pasaulinio karo abi tautas dėl regiono dar labiau sukiršino į valdžią atėję bolševikai, kurie įkūrė Kalnų Karabacho autonominį regioną, priskirtą Azerbaidžanui. 1988-siais regiono gyventojai panoro dar didesnės autonomijos.
1994 metais pasirašius paliaubas konfliktas tapo įšaldytu – nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos statusas iki šiol nėra įteisintas.
Nuo 1988 iki 1994 m. vykęs Azerbaidžano ir Armėnijos karas dėl Kalnų Karabacho nusinešė 30 tūkst. gyvybių, tačiau net ir po pasirašytų trapių paliaubų abiejų šalių pasienyje būta dešimtys smurto proveržių.
2023 metais Azerbaidžanas, pasinaudojęs karu Ukrainoje, atakavo Kalnų Karabachą. Armėnija nesulaukė sąjungininkės Rusijos pagalbos. Azerbaidžanas suėmė Kalnų Karabacho lyderį ir privertė pasirašyti dekretą, kuriuo separatistinė respublika likviduojama.
Tik nedaugelis europiečių apgailestauja, kad pasitrauks įžeidus ir kai kada nenuosekliai besielgiantis JAV prezidentas.
Rusija pagal taikos susitarimą, pasirašytą siekiant užbaigti beveik pusantro mėnesio trukusias kovas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano dėl Kalnų Karabacho, dislokavo savo „taikos palaikymo“ pajėgas šiame ginčijamame regione, trečiadienį pranešė rusų kariuomenė.
Armėnijos vyriausybės vadovas Nikolas Pašinianas pareiškė, kad prisiima asmeninę atsakomybę už padėtį, susiklosčiusią dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu antradienį pasveikino Azerbaidžaną susitarimo nutraukti ugnį Kalnų Karabache pasirašymo proga ir pavadino tai „svarbia pergale fronte ir prie derybų stalo“.
Armėnijos prezidentas Armenas Sarkisianas antradienį pareiškė pradedąs politines konsultacijas, kurių tikslas – aptarti padėtį, susiklosčiusią po to, kai Armėnijos premjeras ir Rusijos bei Azerbaidžano prezidentai pasirašė susitarimą dėl Kalnų Karabacho konflikto sureguliavimo.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pareiškė, kad naktį į antradienį prieš susitarimą dėl ugnies nutraukimo Kalnų Karabache protestavę demonstrantai pavogė iš jo rezidencijos asmeninių daiktų.
Armėnijos parlamente ankstų antradienį tvyrojo chaosas, protestuotojams, įpykusiems dėl paliaubų susitarimo su Azerbaidžanu, įsiveržus į pastatą ir reikalaujant šalies lyderių atsistatydinimo.
Pietų Kaukazo regionas Kalnų Karabachas pripažino praradęs strategiškai svarbaus Šušos miesto kontrolę. Miestas nebėra kontroliuojamas Kalnų Karabacho, pirmadienį pareiškė regiono vadovybės atstovas Vagramas Pogosianas.
Kalnų Karabachas per besitęsiančius mūšius su Azerbaidžanu neteko dar dešimčių karių. Kritusių kareivių skaičius išaugo 44 iki 1 221, pirmadienį pranešė regiono žinybos. Kalnų Karabacho vadovybė apkaltino Azerbaidžaną toliau smarkiai atakuojant sostinę Stepanakertą – be kita ko, uždraustomis kasetin...
Azerbaidžanas apkaltino Armėniją apšaudžius jo dalinius per valstybinę sieną naktį į pirmadienį. Tai pranešė Azerbaidžano gynybos ministerija.
Azerbaidžanui penktadienį apšaudžius ginčijamo Kalnų Karabacho regiono sostinę, žuvo trys civiliai, apie tai praneša Armėnija.
JT žmogaus teisų komisarė Michelle Bachelet pirmadienį pasmerkė besitęsiančias „beatodairiškas“ atakas prieš civilinius objektus atsinaujinus ginkluotam konfliktui ginčijamame Kalnų Karabacho regione ir perspėjo Armėniją ir Azerbaidžaną, kad tokie išpuoliai gali būti laikomi „nusikaltimais žmoniškum...
Rusija šeštadienį pareiškė, kad suteiks „reikalingą pagalbą“ Jerevanui konflikte su Azerbaidžanu dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, jeigu kovos pasieks Armėnijos teritoriją.
Armėnijos ombudsmenas Armanas Tatojanas penktadienį pranešė, kad Azerbaidžane mirė 84 metų amžiaus Kalnų Karabacho gyventojas, kuris atsidūrė nelaisvėje vykstant karo veiksmams viename iš nepripažintos respublikos rajonų.
Kalnų Karabacho regioną kontroliuojančių armėnų separatistų lyderis ketvirtadienį pareiškė, kad Azerbaidžano pajėgos priartėjo prie strategiškai svarbaus Šušos miesto ir yra vos už kelių kilometrų nuo jo.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo paragino Armėnijos ir Azerbaidžano lyderius laikytis greit pažeisto ugnies nutraukimo režimo, dėl kurio derantis tarpininkavo Vašingtonas, antradienį paskelbė Valstybės departamentas.
Azerbaidžano separatistiniame Kalnų Karabacho regione, kurio gyventojų daugumą sudaro etniniai armėnai ir kurį palaiko Jerevanas, jau mėnesį tęsiasi kruvini susirėmimai.
Nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos prezidentas Araikas Arutiunianas pirmadienį pakeitė šio ginčijamo regiono pajėgoms vadovaujantį gynybos ministrą.
Grupė televizijos „Euronews“ žurnalistų buvo apšaudyti armėnų pajėgų ginčijamame Kalnų Karabacho regione, kur nuo praeito mėnesio pabaigos atsinaujino intensyvūs susirėmimai su Azerbaidžanu, antradienį pranešė Azerbaidžano prezidento padėjėjas Hikmetas Hajiyevas.