Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pirmadienį turėjo nutraukti savo darbo kelionę po Siuniko regioną ir grįžti į Jerevaną, kadangi vietos gyventojai užtvėrė jam kelią Goriso miesto rajone.
Kalnų Karabachas
146 straipsnių
Armėnija ir Azerbaidžanas dešimtmečius ginčijasi dėl Kalnų Karabacho. Tai vienas ilgiausiai trunkančių konfliktų pasaulyje, jis paskatino ilgus sudėtingo tarptautinio tarpininkavimo metus.
Kalnų Karabachą armėnai laiko savo istorinėmis žemėmis, čia gyvena apie 150 tūkst. žmonių, daugiausiai etninių armėnų, kurie yra krikščionys. Musulmoniškasis Azerbaidžanas jau daugiau nei šimtmetį reiškia teises į šį regioną, kurio pavadinimas reiškia „juodąjį sodą“.
Kalnuota teritorija garsėja derlingais slėniais, dėl kurių kontrolės Armėnija ir Azerbaidžanas per pastarąjį šimtmetį kariavo jau du sykius. Po Pirmojo pasaulinio karo abi tautas dėl regiono dar labiau sukiršino į valdžią atėję bolševikai, kurie įkūrė Kalnų Karabacho autonominį regioną, priskirtą Azerbaidžanui. 1988-siais regiono gyventojai panoro dar didesnės autonomijos.
1994 metais pasirašius paliaubas konfliktas tapo įšaldytu – nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos statusas iki šiol nėra įteisintas.
Nuo 1988 iki 1994 m. vykęs Azerbaidžano ir Armėnijos karas dėl Kalnų Karabacho nusinešė 30 tūkst. gyvybių, tačiau net ir po pasirašytų trapių paliaubų abiejų šalių pasienyje būta dešimtys smurto proveržių.
2023 metais Azerbaidžanas, pasinaudojęs karu Ukrainoje, atakavo Kalnų Karabachą. Armėnija nesulaukė sąjungininkės Rusijos pagalbos. Azerbaidžanas suėmė Kalnų Karabacho lyderį ir privertė pasirašyti dekretą, kuriuo separatistinė respublika likviduojama.
Azerbaidžano kariškiai Kalnų Karabacho Hadruto rajone antradienį paėmė į nelaisvę 160 Kalnų Karabacho karių, armėnų leidiniui Politik.am sakė visuomenės veikėjas Karapetas Pogosianas.
Baimė, chaosas ir nežinia vos prieš keletą savaičių tvyrojo Stepanakerto gatvėse. Nuo karo bėgantys armėnai degino savo namus, o užplūdę pabėgėliai negalėjo įsivaizduoti, kas jų laukia artimiausiu nmetu. Azerų pajėgos nenumaldomi artėjo prie vieno pagrindinių Kalnų Karabacho miestų, o kalnų apsupta ...
Armėnijos ginkluotosios pajėgos Kalnų Karabache buvo atakuotos Azerbaidžano pajėgų, kurioms talkininkavo Turkijos kariuomenės specialiųjų pajėgų daliniai, pareiškė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.
Azerbaidžano sostinėje ketvirtadienį vyksta karinis paradas, skirtas paminėti pergalę prieš Armėniją kautynėse dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
Azerbaidžanas ketvirtadienį pranešė, kad per rudenį kilusias kovas dėl Kalnų Karabacho žuvo beveik 2 800 jo karių.
Pasibaigus kovoms ginčijamame Kalnų Karabacho rajone, į Siriją grįžo daugiau nei 900 proturkiškų kovotojų sirų, trečiadienį pranešė viena Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija.
Šį rudenį įsisiautėjus karui dėl nepasidalinamo Kalnų Karabacho regiono kai kuriuos armėnus apėmė išdavystės jausmas dėl to, kad ilgametė sąjungininkė Rusija konflikte etninių armėnų pusei nesuteikė svaresnės paramos.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas paragino nesijaudinti dėl krikščionių bažnyčių Baku perimtose Karabacho teritorijose likimo, teigdamas, kad jos visos yra istorinis šalies turtas. Tai antradienį pranešė valstybinė naujienų agentūra „AzerTaj“.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas šeštadienį paragino šalį glaudžiau bendradarbiauti su Rusija karinėje srityje, išvakarėse Azerbaidžano pajėgoms įžengus į teritorijas, anksčiau kontroliuotas armėnų separatistų.
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis Europos Sąjungos vardu ketvirtadienį paskelbtame pareiškime sveikino ugnies nutraukimą Kalnų Karabache ir paragino ištirti karo nusikaltimus.
Po paliaubų Kalnų Karabache Azerbaidžanas pradėjo iki šiol Armėnijos kontroliuotų teritorijų perėmimą. Gynybos ministerija penktadienį Baku pranešė, kad karinės pajėgos pasiekė Agdamą, kurį Armėnija, remiantis prieš daugiau kaip savaitę pasirašytu paliaubų susitarimu, turi perduoti Azerbaidžanui.
Daugiau nei mėnesį lūkuriavęs nuošalyje, Kremlius galiausiai ėmėsi karinės intervencijos į kruviną konfliktą, kuris rugsėjo pabaigoje įsiplieskė Kalnų Karabache.
Prancūzija antradienį paragino Rusiją pašalinti „neaiškumus“ dėl jos tarpininkautų paliaubų tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, ypač dėl Turkijos vaidmens ir užsienio kovotojų.
Azerbaidžano prezidentas su žmona surengė pergalingą kelionę po teritorijas, atkovotas per įnirtingus susirėmimus dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pareiškė, kad Baku nepriimtinas joks Kalnų Karabacho ypatingasis statusas.
Armėnijos sostinėje jau kelias dienas tęsiasi minėjimai Kalnų Karabache žuvusiems armėnams pagerbti. Kaip pasakojo šiuo metu Jerevane esantis keliautojas, tinklaraštininkas Aurimas Mockus, kol kas akcijos vyksta taikiai, žmonės atsineša žvakutes, iš jų dėlioja kryžius.
Armėnijos vyriausybės vadovas Nikolas Pašinianas, išprovokavęs pasipiktinimo bangą kontroversišku taikos susitarimu su kaimyniniu Azerbaidžanu, pirmadienį paragino nuraukti smurtą, pasirodžius pranešimams, kad buvo rengiamas sąmokslas jį nužudyti.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pirmadienį pareiškė neketinąs atsistatydinti, nepaisydamas šalyje po prieštaringai vertinamo taikos susitarimo su kaimyniniu Azerbaidžanu kilusios politinės suirutės ir masinių protestų.
Armėnija šeštadienį pranešė, kad per šešias savaites susirėmimų su Azerbaidžanu Kalnų Karabache žuvo daugiau nei du tūkstančiai Armėnijos karių.