Kalėdos

3130 straipsnių

Kalėdos arba Šventos Kalėdos – senas šaknis turinti žiemos saulėgrįžos, saulės sugrįžimo šventė. Saulė sugrįžo ir dienos pamažu ims ilgėti. Per Kalėdas įprasta puotauti, tačiau laikydavosi tik šeimos rate. Prie stalo sėsdavo namų šeimininkai, jei būdavo samdinių – tuomet ir jie. Į šeimą būdavo kviečiami ir vieniši, neturtingi žmonės, kuriems daugiau nebūdavo, kur eiti. Tai buvo laikoma garbe. Vis dėlto į svečius šiandien nevažiuodavo, Kalėdos laikomos šeimos švente. Su giminėmis susitikdavo tik antrą Kalėdų dieną. Žinomas paprotys yra šią dieną atsikratyti visų negerų minčių, padarytų blogų darbų, apsivalyti. Susirinkusieji tempdavo per kaimą didelę medinę kaladę – blukį. Tempdami šūkaudavo, skanduodavo, dainuodavo, keldavo didžiulį triukšmą ir kaladę visaip spardydavo, mušdavo, o tada sudegindavo. Tokiu būdų apsivalydavo nuo visokių negerovių. Kalėdoms pakabinamas ir naujas šiaudinis sodas. Šiaudinis sodas yra protėvių vėlių buveinė namuose. Sodais, kitais šiaudinukais puošiami namai. Viskas atsinaujina, prasideda naujas metų ratas.

Deimantė Marčiulaitytė

Dovanų pirkimas, namų puošimas dažnai atsiduria diskusijų centre, kalbant apie didelį poveikį aplinkai. Kalnai dovanų, vieną kartą panaudojamas jų pakavimui skirtas popierius, maišeliai, kasmet įsigijami namų papuošimai prisideda prie didelio vartotojiškumo bei milžiniško kiekio atliekų, nesistengia...

Giedrė Šlevinskė, Privačių miško savininkų asociacijos direktorė (PMSA) direktorė

Prieš Kalėdas dalis iš 250 tūkstančių žemių ir miško savininkų gavo dovanų – laiškus apie iš palydovo nustatytas pelkes, aptiktus saugomus vabzdžius miško valdų gilumose. Kiek biurokratinio tono laiško pabaigoje užsimenama, kad už varžomą ūkininkavimą gali būti skirtos kompensacijos.

Visą gruodžio mėnesį iki kitų metų sausio 6 d. iš Anykščių ir Panevėžio kursuoja „Kalėdinis siaurukas“, kuris kviečia didelius ir mažus švytinčiu siauruku keliauti pas Kalėdų senelį į Anykščių rajone Surdegio siaurojo geležinkelio stotyje įkurtą Kalėdų miestelį.