Kalėdos

3130 straipsnių

Kalėdos arba Šventos Kalėdos – senas šaknis turinti žiemos saulėgrįžos, saulės sugrįžimo šventė. Saulė sugrįžo ir dienos pamažu ims ilgėti. Per Kalėdas įprasta puotauti, tačiau laikydavosi tik šeimos rate. Prie stalo sėsdavo namų šeimininkai, jei būdavo samdinių – tuomet ir jie. Į šeimą būdavo kviečiami ir vieniši, neturtingi žmonės, kuriems daugiau nebūdavo, kur eiti. Tai buvo laikoma garbe. Vis dėlto į svečius šiandien nevažiuodavo, Kalėdos laikomos šeimos švente. Su giminėmis susitikdavo tik antrą Kalėdų dieną. Žinomas paprotys yra šią dieną atsikratyti visų negerų minčių, padarytų blogų darbų, apsivalyti. Susirinkusieji tempdavo per kaimą didelę medinę kaladę – blukį. Tempdami šūkaudavo, skanduodavo, dainuodavo, keldavo didžiulį triukšmą ir kaladę visaip spardydavo, mušdavo, o tada sudegindavo. Tokiu būdų apsivalydavo nuo visokių negerovių. Kalėdoms pakabinamas ir naujas šiaudinis sodas. Šiaudinis sodas yra protėvių vėlių buveinė namuose. Sodais, kitais šiaudinukais puošiami namai. Viskas atsinaujina, prasideda naujas metų ratas.

Kalbino Dalia Vaitkutė-Šiaulienė, parengė Izabelė Bočkienė

Žiemos švenčių laikotarpiu didžiųjų miestų aikštės visame pasaulyje originaliai pasipuošia ir siūlo įvairių pramogų, leidžiančių pajusti ore tvyrančią šventinę nuotaiką. Kokiuose miestuose dažniausiai lankosi lietuviai ir kur verta ieškoti kalėdinės dvasios?

Fazer

Dalijimasis duona Lietuvoje visuomet turėjo socialinę ir simbolinę prasmę – tai pagarbos vienas kitam, bendrystės simbolis. Siekdama palengvinti senyvo amžiaus žmonių gyvenimą, duonos gaminių bendrovė „Fazer Lietuva“, jau dešimtmetį Maltos ordino pagalbos tarnybai kas mėnesį savanoriškai dovanoja ap...