470 straipsnių
Jurgita Petrauskienė – Lietuvos pedagogė, edukologė, politinė veikėja. 2016 m. švietimo ir mokslo ministrė Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje.
Seime ginčai vyksta dėl sprendimų, o ne dėl asmeniškumų – taip laidai „DELFI Diena su Arnu Mazėčiu“ teigė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jis taip pat paaiškino Seime kuriamų komisijų prasmę ir atsakė, ką darytų, jeigu atsidurtų panašioje situacijoje, kokioje dabar yra švietimo ir mokslo min...
Nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su įstaigomis, pirkusiomis paslaugas iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), ministrė Jurgita Petrauskienė nematė pagrindo. Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje politikė teigė neįžvelgusi interesų konflikto.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė turi atsakyti į visus klausimus, susijusius su jos vyro Evaldo Petrausko verslu, teigia parlamento vadovas Viktoras Pranckietis.
Tik 20 proc. savivaldybių įgyvendinę visus etatinio mokytojų darbo užmokesčio įvedimo darbus.
Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės sutuoktinio Evaldo Petrausko valdoma bendrovė „Ecotour“ aptarnauja trijų ministerijai pavaldžių įstaigų buhalterinės apskaitos sistemas, tačiau atsisako įvardinti, ar tai daro turėdami programinės įrangos kūrėjų licenciją.
Apie penktadalis tautiečių žemiau skurdo ribos. Ekspertai sako, kad reikia susirūpinti švietimu ir imtis pakeitimų nacionaliniu lygmeniu, nes daugybei lietuvių finansinis raštingumas telieka skambūs žodžiai.
Pastaraisiais metais viešieji pirkimai buvo tapę pakankamai svarbiu švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės vyro Evaldo įmonės „Ecotour“ pajamų šaltiniu.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradėjo tyrimą dėl nedeklaruotų švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės vyro įmonės laimėtų viešųjų pirkimų.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė galimai nedeklaravo savo vyro įmonės sandorių. „Teismo Vikingu“ prisistatantis internautas išanalizavo J. Petrauskienės vyro įmonės viešuosius pirkimus. J. Petrauskienės vyras Evaldas Petrauskas – įmonės „Ecotour“ vadovas. Nurodoma, kad „Ecotour“ daly...
Nors Rugsėjo 1-oji – ir mokytojų šventė, dalies pedagogų nuotaikos ne tokios džiugios. Nuo naujųjų mokslo metų įvedamas etatinis darbo užmokestis.
Šimtai tūkstančių jaunuolių užplūdo mokyklas, kolegijas ir universitetus – prasideda nauji mokslo metai. Tačiau mokytojai nedžiūgauja ir su nerimu laukia spalio mėnesio – tik tada išvys algalapius.
Naujus mokslo metus rugsėjį pradės apie 323,6 tūkst. mokinių, tai yra 3 tūkst. mažiau nei praėjusiais metais.
Paskutinę vasaros dieną Švietimo ir mokslo (ŠMM) ministrė Jurgita Petrauskienė pristatė 2018-2019 m. mokslo metų naujienas. „Metas nukarūnuoti valstybinius brandos egzaminus“, – teigė ministrė, tačiau pridūrė, kad jokiu būdu jų neatsisakoma.
Įvedant etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį, nuo rugsėjo mokytojų atlyginimų fondas pasipildys 17,4 mln. eurų, iš viso iki 2020 m. - 95 mln. eurų. Tai leis palaipsniui iki 2020 m. mokytojų atlyginimus vidutiniškai padidinti penktadaliu, po maždaug 10 proc. jie kils 2018 ir 2019 metais.
Artėjant rugsėjo 1-ajai pakeista mokytojų apmokėjimo tvarka, planuojama keisti jaunuolių priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka. Tuo pat metu uždaromos mokyklos regionuose, dešimtimis procentų mažėjantis moksleivių skaičius ir kiti dalykai.
Pagėgių, Skuodo ir Pakruojo rajonų savivaldybėse vaikų skaičius sumažėjo daugiau nei penktadaliu - 22 proc., o šiek tiek augo (iki 6 proc.) tik Vilniuje, Vilniaus rajone ir Klaipėdos mieste, konstatuojama Švietimo būklės apžvalgoje 2018, kurią Švietimo ir mokslo ministerija antradienį pristatė konfe...
Mokyklų išorinio vertinimo duomenys rodo, kad prasčiausia ugdymo kokybė yra 5-8 klasėse.
Švietimo konferencijoje, į kurią antradienį suvažiavo savivaldybių atstovai, ministrė Jurgita Petrauskienė įvardijo savivaldybes, kuriose, nepaisant sudėtingos socioekonominės situacijos, daug daroma, kad vaikai įgytų kuo geresnį išsilavinimą ir gerai jaustųsi mokyklose, tačiau akcentavo, kad didžiu...
2021-2022 metai taps tikru iššūkiu švietimo sistemai – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ( MOSTA) duomenimis, tais metai į mokyklas ateis 30 tūkstančių moksleivių daugiau nei yra dabar, o dalis mokytojų išeis į pensiją.
Jaunimas atsiliepė į kvietimą rinktis tas specialybes, kurių poreikis didžiausias, parodė galutiniai bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai, kuriuos pirmadienį paskelbė Švietimo ir mokslo ministerija.
