266 straipsnių
Šiemet vidurinioji klasė Lietuvoje šiek tiek padidėjo, o dėl pandemijos labiausiai nukentėjo mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys gyventojai – sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, remiantis EBPO apibrėžimu, Lietuvos viduriniajai klasei būtų galima priskirti apie 57 proc. šalies...
Pirmadienio rytą prasideda išankstinis balsavimas rinkimų į Seimą antrajame ture. Ar ir antrasis turas sulauks norinčiųjų balsuoti dar nė neatvėrus balsadėžių? Tai pirmadienio rytą stebės kolega Titas Atraškevičius, su kuriuo laidoje kalbėsimės tiesiai iš Lukiškių aikštės Vilniuje. Vėliau laidoje vi...
Daugiau nei trečdalis (39 proc.) Lietuvos gyventojų dėl savo finansų kasdien jaučia nerimą, o tai neigiamai veikia jų santykius su artimaisiais, sveikatą ir produktyvumą darbe, rodo naujausias tyrimas.
65 proc. šalies studentų renkasi dirbti, kad gautų papildomų pajamų, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Pilnu etatu dažniausiai dirba aukštesnių kursų ir vyresni studentai, o nereguliariai – neseniai studijas pradėję jaunuoliai. Papildomas uždarbis jaunimui leidžia jausti didesnį finansinį s...
Rudenį sparčiai pradėjęs augti koronaviruso atvejų skaičius daugeliui sukėlė deja vu jausmą ir priminė nežinomybę bei finansines baimes, kurias atnešė pavasarį šalyje įvestas karantinas. Jei viruso nesiseks suvaldyti, tikėtina, kad bus imtasi vis griežtesnių priemonių jo plitimui apriboti. Norisi ma...
Norėdami anksti išeiti į pensiją jauni žmonės griebiasi drastiškiausių priemonių – pavyzdžiui dešimtmečius gyvena pas tėvus ir spaudžia kiekvieną centą, kad sulaukę iki 35–erių ar 40–ies, galėtų išeiti į pensiją ir niekada gyvenime nebedirbti. Tai vadinama FIRE judėjimu, kuris turi sekėjų ir Lietuvo...
Beveik du trečdaliai (63 proc.) atskirai nuo tėvų gyvenančių studentų susiduria su pinigų trūkumu. Per dvejus metus tokių studentų dalis išaugo 6 proc. punktais, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas.
Net 9 iš 10 jaunuolių norėtų užsiimti nuosavu verslu, rodo „Swedbank“ užsakymu vykdyta apklausa. Visgi kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios verslo imtis jie nedrįsta, didžioji dalis (63 proc.) jaunuolių nurodo baimę prisiimti riziką ir atsakomybę. Tačiau žinant, kokių klaidų reikėtų vengti stojus p...
Reguliariai taupo kiek daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų, o investuoja 2 proc., rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
Už dviejų savaičių prasidėsiantys mokslo metai mokinius auginantiems tėvams žada ne tik išaugusią moksleivio krepšelio kainą, bet ir papildomų išlaidų, kurias gali atnešti pandemija. „Swedbank“ Finansų instituto ekspertų skaičiavimais, ekonominis pirmoko mokyklinio krepšelio variantas tėvams atsieis...
Sakoma, kad nėra namų be dūmų. O jie nuo porų rūksta ne tik dėl charakterių nesutapimų ar išsiskiriančių poreikių, bet ir požiūrio į pinigus. Vilnietis Andrius pasakoja, kad kitoks antros pusės požiūris į taupymą jam neleidžia jaustis saugiai poroje.
Norintys atsakingai elgtis su savo finansais gyventojai turėtų ne tik atidžiai planuoti savo didelius pirkinius, bet ir stebėti savo kasdienes išlaidas. Maistas – išlaidų eilutė, be kurios neapsieis nė vienas, tačiau ir ji gali padėti daugiau susitaupyti, jei maitinimosi išlaidas planuosite atidžiai...
Pinigų niekada nebus per daug. Tuo tiki didelė dalis gyventojų, tačiau visi skirtingai elgiamės su pinigais net ir uždirbdami vienodas pajamas. Vieniems, uždirbantiems vidutinį atlyginimą, vos pavyksta sudurti galą su galu, kitiems – pakankamai susitaupyti. Nors gyventojų taupymo įpročiai ir požiūri...
Sakoma – kiek žmonių, tiek nuomonių. Tikriausiai tas pats posakis tiktų ir diskusijoms apie taupymą. Vieni tiki, kad uždirbame tik tam, kad išleistume, kiti atidžiai planuoja savo išlaidas ir nuolat taupo ramesniam gyvenimui ir ateičiai. Kad ir kokie būtų gyventojų taupymo įpročiai ar požiūris į tai...
Nors nuolat primenama, kad gyvenimas tik šia diena gali pasibaigti liūdnai, dar didelė dalis gyventojų neturi pakankamai santaupų, kad staiga netekę pajamų galėtų išgyventi bent tris mėnesius. Tiesa, asmeninių finansų ekspertai pastebi, kad atsakingi vartotojai vis atidžiau planuoja savo išlaidas ir...
Finansines pandemijos pasekmes pajuto kone pusė šalies gyventojų − 45 proc. šalies namų ūkių per karantiną sumažėjo pajamos, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Galimam finansiniam sukrėtimui ateityje teigia būtų pasiruošę 57 proc. gyventojų, jie tur...
Augindami vaiką tėvai paprastai neskaičiuoja „vaiko kainos“, tačiau vaiko auginimo išlaidų yra išties nemažai. „Swedbank“ Finansų instituto skaičiavimais, Vilniuje gyvenančiai šeimai, net ir neleidžiant vaiko į privačias ugdymo įstaigas, išlaidos vaiko auginimui iki pilnametystės siekia maždaug 50 t...
Karantinas metė iššūkį ne vieno mūsų finansiniam stabilumui – nedarbas šalyje ūgtelėjo 2,5 procentinio punkto ir siekia beveik 12 procentų, trečdalis šalies įmonių buvo paskelbusios prastovas. Lietuviams tai kelia nežinomybę dėl jų finansinės ateities, todėl kaip niekada svarbūs tampa mūsų finansini...
Per pastaruosius trejus metus savo finansus planuojančių gyventojų skaičius sumažėjo, parodė karantino pradžioje „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Pandemija, be jokios abejonės, pakeitė mūsų požiūrį į finansų planavimą ir taupymą, tačiau klausimas − kiek ilgai gyventojai bus linkę laik...
Ekonominės situacijos pokyčiai pakoregavo lietuvių išlaidas ir taupymo įpročius, pastebi ekspertai. Jei pernai lietuviai visai nesuko galvos dėl savo finansų ir vis daugiau pinigų skyrė nebūtinoms prekės bei paslaugoms, šiemet karantino metu smarkiai išaugo taupančių ir investuojančių žmonių dalis. ...
