Jupiteris

Kovo 21, 22, 23 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) – ilgai rengta premjera – spektaklis visai šeimai apie visatos stebuklus „Kosmosas+“. Į šią kosminę kelionę drauge su gausia įvairių sričių specialistų komanda iš Danijos, Suomijos ir Lietuvos kviečia garsi danų režisierė, kūrybinės org...

Besibaigiant vasariui išsigiedrijusioje padangėje virš pietų horizonto tartum atsisveikindami kulminuoja įspūdingiausi žiemos žvaigždynai: Tauras su įsidėmėtinais Sietyno (Plejadžių) ir Hiadų žvaigždžių spiečiais, žemiau pastarojo švytintys Šienpjoviai (Orionas) išsiskiraintys glaudžia žvaigždžių tr...

Susidėvėjusį 1995 m. gamybos zondą „Galileo“ NASA nusprendė palaidoti Jupiteryje – NASA suplanavo, kad zondas įskries į milžiniškos planetos atmosferą ir žus. Tačiau kai kuriems toks sprendimas sukėlė nerimą – mat „Galileo“ įmontuotas šiluminis plutonio reaktorius. Jei zondas ir jo plutonio reaktori...

Nors kosminis teleskopas „Kepler“ planetų nebeieško jau beveik metus, jo sukauptuose duomenyse astronomai aptinka stulbinamų atradimų. Vienas tokių – tik ką netoli Saulės sistemos atrastas tokių gigantiškų dujinių pasaulių, kaip Jupiteris ar Saturnas, antipodas.

Kosminis teleskopas „Hubble“ rugsėjo 10 ir 23 d. fotografavo tarp Saulės ir Jupiterio pastebėtą objektą P/2013P5 ir plataus lauko fotokamera WFC3 padarė 12 jo nuotraukų. Jose astronomus suglumino ypatingai neįprastas vaizdas – P/2013P5 buvo „užsiauginęs“ net 6 uodegas, nukreiptas skirtingomis krypti...

Astronomai trečiadienį paskelbė atradę vienišą planetą, skriejančią už Saulės sistemos ribų ir nesisukančią aplink jokią žvaigždę.

Mokslininkai jau gana seniai kelia prielaidą, kad Saulės sistemos planetų-milžinių branduoliuose gali būti šiurpaus dydžio deimantų, savo išmatavimais niekuo nenusileidžiančių stambiems Žemės ledkalniams. Tačiau, pasirodo, begalės deimantų gali būti ir apatiniuose Jupiterio bei Saturno atmosferos sl...

Tarptautinė astronomų grupė atrado kolosalaus dydžio planetą, kuri Žemę dydžiu pranoksta net 2,5 tūkst. karto. Paukščių tako centrinėje dalyje, už 25 tūkst. šviesmečių nuo Žemės aptiktas pasaulis, pavadintas MOA-2011-BLG-322, yra 8 kartus didesnis už didžiausią Saulės sistemos planetą Jupiterį.

Mokslininkus domina, ar viename iš Jupiterio palydovų – Europoje yra gyvybės, todėl jie kuria technologiją, kuri dideliu greičiu iššaus kapsulę į planetos paviršių rinkti mėginių. Ledas – vieno iš Jupiterio palydovų Europos kopija. „Astrium“ ateities programų padalinio vadovės Marie Claire Perkinson...

„Šimtmečio kometa“, „Amžiaus reginys“ – taip buvo vadinama kometa ISON (C/2012 S1), Žemės dangų turėjusi nušviesti ryškiau nei Mėnulio pilnatis. Panašu, kad žadėto reginio nebus, tačiau, kaip naujienų portalui LRT.lt teigė astronomas, astrofizikas dr. Kazimieras Černis, lietuviai turės galimybę pama...

Mokslininkai, stebėję Jupiterio palydovą Ijo, neseniai pastebėjo galingą ugnikalnio išsiveržimą, vykstantį 628 300 000 km atstumu nuo Žemės.

Astronomijos mėgėjams šis schematinis animuotas dizainerio Philippo Dettmerio sukurtas vaizdo įrašas tikriausiai naujos informacijos nesuteiks, tačiau tai, kaip pateikiama informacija, iš tiesų žavi: jis vaizdžiai parodo, kokie menkučiai esame mes, žmonės, Saulės sistemos mastu – jau nekalbant apie ...

Artėjant rudeniui vis dažniau keliame galvas į dangų - naktimis jame išryškėja žvaigždynų grožis ir paslaptis. Kitą savaitę Visatos dangų nutvieks vienas iš didžiausių metų astronominių įvykių - perseidų meteorų lietus, kuris bus matomas ir Lietuvoje.

„Paukštis! Ne – tai lėktuvas! Tai – Kinijos bepilotis zondas! Oi, dar vienas!“ Tikriausiai tokios mintys sukosi Indijos kariškių galvose, danguje išvydus kažkokius du įtartinai ryškius taškelius, kurie „juos seka“. Indijos kariškiai manė, kad tai – kinų žvalgybiniai zondai, o paaiškėjo, kad tai... J...

Liepos 10 d. liaudiškame kalendoriuje vadinama „Septynių brolių miegančių diena“. Yra sakoma, jeigu liepos 10 dieną lyja – lis 7 dienas ar net septynias savaites. Jei oras gražus – toks ir išliks.

Birželio 23 d. švęsime Joninių (Rasų) šventę. Paskutines šviesiausias vasaros naktis naktinį dangų dar labiau nutvieks sidabriškieji debesys ir Mėnulio pilnatis, bet netruksime pajusti, kaip naktys pradės ilgėti, o dienos trumpėti - astronominė vasara čia pat.

Prieš porą savaičių rašydami apie didžiausią įmanomą žvaigždę visatoje prisiminėme, kad mūsiškė Saulė turi 99,9 proc. Saulės sistemos medžiagos. Vadinasi, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, kitos planetos, palydovai, asteroidai, kometos ir pan. kartu sudarytų ne daugiau nei 0,1 proc. Saulės.

Žmonės šiais laikais galvoja, kad mokslas išsiaiškino vos ne viską, o jeigu neišsiaiškino – tai labai greit išsiaiškins. Mokslas dažnai yra priešinamas su religija, nors realiai tam nėra jokios priežasties – mokslo atradimai religijai neprieštarauja. Jeigu kalbėtume apie Dievo egzistavimo paneigimą,...

Gegužės 24-25 d. vakare patekės įspūdingo dydžio ir šviesio Mėnulio pilnatis. Mėnulis atrodys didesnis nei įprastai, o nuo gegužės vidurio kasnakt pastebimai šviesės iki birželio 21 d. įvyksiančios vasaros saulėgrįžos.

NASA vykdomos „Kepler“ misijos metu aptikta planetų sistema, kuriai priklauso penkios nedidelės planetos, besisukančios apie žvaigždę, kuri yra nežymiai mažesnė už mūsų Saulę. Dvi planetos yra vadinamosios „super-Žemės“, sudarytos iš uolienų arba su ledo ir uolienų bei yra gyvenamoje savo žvaigždės ...