Galaktikoje OJ 287 egzistuoja dvinarė supermasyvi juodoji skylė. Vienos komponentės masė viršija 18 milijardų Saulės masių, o antroji yra gerokai mažesnė – 150 milijonų Saulės masių
juodoji skylė
92 straipsnių
Juodoji skylė dar kitaip žinoma kaip juodoji bedugnė yra kosminis darinys, kurio paviršiuje, vadinamame įvykių horizontu, traukos jėga didesnė už kritinę reikšmę, kuriai esant, šviesa dar gali palikti objekto paviršių.
Gravitacinės traukos jėga pačios masės objektui stiprėja mažėjant jo spinduliui, o juodųjų skylių susidarymą ir savybes aiškina bendroji reliatyvumo teorija, kurią sukūrė Albertas Einšteinas.
Astrofizikas Neil deGrasse Tysonas apie vieną iš Visatos mįslių: tai susiję ir su Himalajais, ir sausais pusryčiais (40)
Žymaus JAV astrofizikas, laidų vedėjas ir mokslo populiarintojas Neil deGrasse Tysonas į populiarumo viršūnes pasaulyje šovė dėl savo gebėjimo apie Visatą pasakoti su humoru ir žemiškai. Sudėtingus dalykus jis sulygina su mūsų kasdienybėje sutinkamais reiškiniais.
Astronomai ketvirtadienį pranešė užfiksavę didžiausią iki šiol Visatoje stebėtą sprogimą, kurio šaltinis buvo viena supermasyvi juodoji skylė.
Supermasyvi Paukščių Tako centre esanti juodoji bedugnė galėjo būti esminiu gyvybės vystymosi galaktikoje veiksniu.
Fizinių ir technologijos mokslų centre su teorinės astrofizikos mokslų daktaru Kastyčiu Zubovu susėdome pasikalbėti apie mokslo populiarinimą, juodąsias skyles ir mokslininko astrofiziko kasdienybę.
Viena iš išskirtinių paslaptingų iš tolimojo kosmoso sklindančių signalų, kuriuos vadiname greitaisiais radijo pliūpsniais, savybių yra ta, kad jie yra neprognozuojami. Jie sklinda kosmosu be jokio rimo ar priežasties, be jokio nuspėjamo modelio, todėl juos labai sunku analizuoti.
Pirmą kartą duomenys prieštarauja bendrosios reliatyvumo teorijos prognozėms: ką aptiko mokslininkai (44)
Pirmasis neutroninių žvaigždžių susiliejimas, užfiksuotas gravitacinių bangų detektoriumi, buvo GW170817. Susiliejimo metu susiformavo sparčiai besisukanti juodoji skylė. Bendroji reliatyvumo teorija teigia, kad per mažiau nei sekundę šios juodosios skylės įvykių horizonto forma tapo idealiu elipsoi...
Viena mįslingiausių Visatos paslapčių bus įminta: pavyko atsekti iš kosmoso sklindančio radijo signalo šaltinį (45)
Paslaptingas pasikartojantis radijo signalas iš kosmoso, kuris buvo aptiktas praėjusiais metais, yra penktasis greitasis radijo bangų pliūpsnis, kurio šaltinį pavyko nustatyti.
Per mažiau nei milijardą metų nuo Didžiojo sprogimo Visatoje atsirado juodųjų skylių, kurių masė viršijo milijardą Saulės masių. Kaip jos atsirado ar užaugo, nežinome iki šiol. Viena iš hipotezių teigia, kad tai yra pirmųjų žvaigždžių liekanos, vėliau labai sparčiai rijusios dujas.
Fizikas nusprendė išsiaiškinti, kas nutiktų, jei Žemę prarytų juodoji skylė: mes jai būtume tik užkandis (27)
Naujas internetinis įrankis apskaičiuoja, kokio masto destrukciją pasėtų Žemės ir juodosios skylės susidūrimas.
Kas nutiktų, jei įkristume į juodąją skylę: ar būtume sudraskyti į skutelius, ar persikeltume portalu (115)
Jei įkristumėte į juodąją skylę, kur atsidurtumėte? Įsivaizduokite, kad ketinate nerti į juodąją skylę, rašoma livescience.com. Kas jūsų laukia, jeigu kažkokiu būdu vis dėlto pavyktų išgyventi? Kur patektumėte, kokių jaudinančių istorijų galėtumėte papasakoti, jei sugebėtumėte grįžti namo?
Paukščių Tako centre, už kiek daugiau nei aštuonių kiloparsekų nuo mūsų, yra supermasyvi juodoji skylė. Šiuo metu ji yra labai rami – beveik neryja medžiagos, spinduliuotė iš jos artimiausios aplinkos yra labai blausi. Tačiau praeityje būta ne vieno aktyvumo epizodo, kurių metu centro šviesis išaugd...
Mūsų Galaktikos centre esanti juodoji skylė Šaulio A* yra neaktyvi – nors aplink ją yra šiek tiek dujų, į centrą jos krenta labai lėtai, todėl ir šviečia palyginus neryškiai. Bet situacija nėra visiškai nekintanti: reguliariai stebimi žybsniai centriniame šaltinyje, kurių metu šviesis gali išaugti d...
Pirmasis aptiktas gravitacinių bangų signalas atsklido iš dviejų juodųjų skylių susijungimo. Tai nestebina – būtent toks įvykis sukuria stipriausias gravitacines bangas tame dažnių ruože, kuriam jautrūs LIGO detektoriai. Stiprumą nulemia objektų kompaktiškumas ir masė: jie juda beveik šviesos greiči...
Aptiktas rekordinio dydžio ir viską aplink ryjantis kosminis gigantas – prie jo Saulė atrodo mažytė (36)
Galaktikų centruose esančios supermasyvios juodosios skylės (SMJS) yra bent šimtus tūkstančių kartų masyvesnės už Saulę.
Kosmosas – tai ne tik kažkas begalinio, kur nėra nei deguonies, nei garsų.
Naujas tyrimas mokslininkams sukėlė tik dar daugiau klausimų: blausus galaktikos branduolys apsimeta ryškiu (6)
Kiekvienos galaktikos centre yra supermasyvi juodoji skylė – nuo šimtų tūkstančių iki dešimčių milijardų kartų už Saulę masyvesnis objektas. Kartais jos tampa aktyvios: tai reiškia, kad į juodąją skylę krenta dujos, krisdamos jos įkaista ir labai ryškiai spinduliuoja. Tokia galaktika vadinama aktyvi...
Mokslininkai užfiksavo dvi monstres juodąsias skyles, kurios susidurs: laukia milžiniškas sprogimas (25)
Dėl gravitacinių bangų astronomijos mes geriau suprantame, kas atsitinka, kai susiduria dvi juodosios skylės. Tačiau dabartinės technologijos leidžia glaudžiai besisukančias juodąsias skylės aptikti tik prieš pat jų sutriuškinimą. Dar visai neseniai mokslininkai galėjo tik spėlioti, kas vyksta iki j...
Mokslininkai ketvirtadienį pademonstravo iki šiol išsamiausią juodosios skylės kompiuterinį modelį, pateikiantį atsakymą į mįslę, kurią mokslininkai, tyrinėjantys šiuos keistus kosmoso objektus, mėgino išnarplioti ilgiau kaip keturis dešimtmečius.
JAV kompiuterinės grafikos ekspertė Katie Bouman, dar prieš kelias dienas buvusi visiškai nežinoma plačiajai visuomenei, per vieną dieną tapo tikra žvaigžde dėl savo vaidmens kuriant kompiuterinį algoritmą, leidusį mokslininkams padaryti pirmąją juodosios skylės nuotrauką.
