Ar kada esate ragavę populiariųjų burnoje tiesiog tirpstančių flapjack – avižų batonėlių, kurie ypač paplitę Britanijoje? Variacijų yra daug, bet tradiciškai šis užkandis - desertas gaminamas iš avižų dribsnių, cukranendrių „Golden Syrup“, cukraus ir sviesto. Aš siūlau išbandyti lietuvišką variantą,...
juodieji serbentai
26 straipsnių
Serbentas (lot. Ribes, vok. Johannisbeeren) – monotipinės agrastinių (Grossulariaceae) šeimos daugiamečių uogakrūmių gentis, paplitusi Šiaurės pusrutulio šaltojo ir vidutinio klimato juostose, taip pat Vidurio ir Pietų Amerikos kalnuose.
Susirgti serbentų krūmai gali mažiausiai dėl keleto priežasčių. Sodininkystės ir daržininkystės instituto augalų apsaugos laboratorijos vedėja Alma Valiuškaitė sako, kad serbentus gali pulti amarai, voratinklinė erkė, gluosninis amaras ir kitos ligos. Jas atpažinti padės skirtingi požymiai.
„Mano verslo modelis – išgyventi nepersistengiant", – atvirauja Burčių kaime (Jurbarko r.) ūkininkaujantis Vidmantas Karabinas, šiltuoju metų laiku su šeima gyvenantis sodyboje, o žiemą grįžtantis į namus Raseiniuose.
Juodieji serbentai kilę iš Šiaurės Europos ir Azijos. Jais gardiname daugelį maisto gaminių, gėrimų. Kadangi jų skonis aitrokas, serbentai dažnai derinami su vaisiais, iš jų gaminama želė, uogienės.
Juoduosiuose serbentuose daug askorbo rūgšties (vitamino C) – nuo 200 iki 330 mg 100 g uogų ir iki 450 mg 100 g lapų. Tai dvigubai daugiau nei paros norma žmogui. Be to, juoduosiuose serbentuose labai mažai fermentų, kurie jį ardo, todėl perdirbant išlieka daug vitamino C.