Jonas Talmantas

Lietuvoje nelyja jau gana seniai. Dirvos išdžiūvusios, tačiau apie tai, kad būtų galima kalbėti apie stichinę sausrą, dėl kurios ūkininkams įsijungtų įvairūs kompensavimo mechanizmai, negalime.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) visuotiniame narių suvažiavime išrinktas naujas draugijos pirmininkas.

Beveik mėnuo be ženklaus lietaus priverčia Lietuvos žemdirbius nerimauti. Iškentę praeitos vasaros sausrą ūkininkai jau dabar su nerimu žvalgosi į dangų, tikėdamiesi, kad atplauks lietaus debesys ir palies laukus.

Žemės ūkio ministerijai žadant įvesti vaučerių sistemą, Lietuvos prekybos įmonių asociacija siūlo įvertinti galimybę nedideliems žemės ūkio produkcijos prekeiviams kompensuoti kasos aparatų atnaujinimą.

Žemės ūkio bendrovės ir kai kurie didieji ūkiai pradėjo galvoti, kaip diversifikuoti veiklą, nes grūdų rinkoje auga tarptautinė konkurencija ir žemdirbiai priklausomi nuo gamtinių sąlygų.

Sniegui užgulus Lietuvą į kelius išvažiavo ne tik kelininkai, bet ir ūkininkai, kurie valo gyvenviečių bei kaimo kelius. Žemdirbiai ant savo pečių prisiimtų kaimo ir gyvenviečių kelių priežiūrą, bet negali to daryti, nes, pasirodo, patys tą jiems uždraudėme.

Kol kas ūkininkai džiaugiasi žiema – sniego sluoksnis pakankamas, iššalimas negresia.

Kiekvieną sezoną grūdų augintojai pagal iš anksto sudarytas išankstines sutartis, kuriose būna fiksuota kaina, parduoda didelį kiekį derliaus. Tačiau praėjusių metų sausra ne tik sumažino gauto derliaus kiekį, bet ir padarė nemenką nuostolį žemdirbiams, kurie iki šiol skaičiuoja gautas baudas ir nuo...

Nors ūkiai stambėja ir žemės ūkio produkcijos eksportas sudaro, kai kuriais skaičiavimais, iki 17 proc. viso Lietuvos eksporto, tačiau vienas iš pagrindinių sektorių – gyvulininkystė – susidūrė su gan rimtais sunkumais.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys teigia, kad ūkininkams kylančias bėdas reikėtų spręsti kartu su aplinkos ministru, o kadangi jis vis dar nepaskirtas, neišeina ir atsakyti į žemės ūkio atstovų lūkesčius.

Derybos su Europos Komisija dėl didesnių, nei siūloma dabar, tiesioginių išmokų įsisiūbuoja. Gruodį ūkininkai važiuos dar kartą protestuoti į Briuselį, juos palaiko aukščiausi šalies politikai, prisijungiantys prie protestų. Tačiau kai iš protestų apimtų gatvių pereinama prie derybų stalo, paaiškėja...

Finansų ministerijai paskelbus, kad prasidėjo BVP kritimas ir dėl to kalti ūkininkai, nes šiemet derlius mažesnis nei pernai, žemdirbiai prakalbo apie tai, jog su ekonominiais sunkumais susiduria ne tik ūkininkai, bet ir susijusios ekonomikos sritys, o padėtis panaši, kaip 2008 m., kai buvo juntamas...

Vilkų medžioklės sezonas turėjo prasidėti spalio 15 d., tačiau iki šiol žvėrys netrikdomi laksto miškuose ir ūkininkų ganyklose – Aplinkos ministerija derina naujas taisykles, kvotą ir derasi su Žemės ūkio ministerija, kaip bendromis jėgomis išspręsti problemą, nes žvėrys įjunko pjauti ūkinius gyvūn...

Žemės ūkio tarybos posėdyje nuspręsta, kad kol ūkininkai nerengs streiko ir savo pagrindinio reikalavimo – atidėti mokestinės reformos įgyvendinimą – vykdymo sieks politinėmis priemonėmis.

Po stichinių liūčių ir sausros dalis ūkininkų stipriai veržiasi diržus, kiti iš paskutinių pastangų stengiasi ištrūkti iš galimo bankroto gniaužtų. Iš kai kurių ūkių bankininkai jau išsivaro techniką.

Kol valdžia dėl vasaros yra atidėjusi svarbiausius darbus, ūkininkai grasina protestais. Ūkininkų sąjungos vadovas pareiškė, kad jei vyriausybė nepratęs mokestinių lengvatų galiojimo, ūkininkai – streikuos.

Ūkininkai, motyvuodami, kad dėl antrus metus iš eilės užklumpančių stichinių nelaimių finansinė ūkių padėtis sudėtingas, paprašė trijų mokestinių lengvatų.

Baigiantis liepos mėnesiui – ūkiuose tikras darbymetis, tačiau ūkininkai vieningai tvirtina – surasti patikimų ir norinčių žemės ūkyje dirbti žmonių yra tikras galvos skausmas.

Dėl sausros Lietuvoje paskelbus ekstremalią padėtį, ūkininkai gali lengviau atsipūsti. Ekstremali situacija reiškia, kad žemdirbiai gali nevykdyti dalies įsipareigojimų žemės ūkio produkcijos supirkėjais, bankais ir kitomis institucijomis.

Nors Lietuvoje orai pastarąją savaitę atvėso, sausros nualintuose laukuose padaryta nepataisoma žala. Prognozuojama, kad dėl žuvusių pasėlių, augintojams kai kuriuose regionuose pavyks išsaugoti tik penktadalį kultūrų, o tai gerokai kirs per jų kišenes.