Ne vienas susirgęs prisipažįsta, kad jiems kaip oro reikėjo vėžiu sirgusiųjų istorijų su laiminga pabaiga. Kaip jos įkvėpdavo ir suteikdavo jėgų kovoti patiems. Būtent tokių pasakojimų ir sulaukėme!
Įveikiau vėžį
6 straipsnių
Kai Violetai Ilgūnei diagnozavo vėžį, sūneliui nebuvo ir metų. Emigracijoje tuo metu gyvenusiai moteriai draugė tik po kelerių metų išdrįso prisipažinti: „Žinai, kai pamačiau tave tada ligoninėje su tuo prijungtu aparatu, tikrai pagalvojau – numirsi, neišgyvensi. Kalbėjau su tavimi, o įsivaizdavau, ...
Šią istoriją konkursui „Įveikiau vėžį“ atsiuntusi Vilija pyksta ant reklaminio šūkio „Nedelsk“.
Šią istoriją konkursui „Įveikiau vėžį“ papasakojusi Aušra (vardas pakeistas) sako, jog savo liūdna patirtimi nori paskatinti žmones neieškoti stebuklingų vaistų ir pagijimo būdų.
Šią istoriją konkursui „Įveikiau vėžį“ atsiuntė mūsų skaitytoja Vilma.
Išgirdus diagnozę „vėžys“ ne vienam stoja širdis, apima panika ir rodosi, kad gyvenimas sustojo. Laimei, šiandien ši liga, nors ir sunki, bet jau nėra nuosprendis. Tą iliustruoja gausybė pasveikusiųjų.
