infliacija

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ketvirtadienį pranešė padidinusi 2024 m. pasaulio ekonomikos augimo prognozę.

Šiemet gyventojų perkamoji galia atsigauna, darbo rinka yra gana stabili, o pramonės gamyba taip pat po truputį lipa iš duobės. Tą rodo ir per pirmą ketvirtį 0,8 proc. padidėjęs šalies BVP – toks augimo tempas buvo istoriškai įprastas per pastarąjį dešimtmetį. Tačiau nesinori per anksti džiaugtis ir...

Vėl atgijusi infliacija JAV tolina palūkanų mažinimo prognozę. Be to, auganti viešoji skola toliau lems infliacines tendencijas, dėl kurių aukštesnių palūkanų aplinka gali išsilaikyti kur kas ilgiau nei tikimasi rinkoje. Tai lems aukštesnį JAV dol. lygį kitų valiutų atžvilgiu ir, atitinkamai, brange...

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pirmąjį 2024 m. ketvirtį, palyginti su pirmu 2023 m. ketvirčiu (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką), Lietuvos BVP išaugo 2,9 proc. Tai – sparčiausias augimas per paskutinius 8 ketvirčius, t.y. sparčiausias augimas nuo 2022 m. pirmojo ketvirčio kad...

Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė parodė, kad šiemet balandžio pradžioje lietuvių bendra skolų suma padidėjo daugiau kaip 57,3 mln. Eur ir pasiekė 423,2 mln. Eur palyginti su 365,9 mln. Eur tokiu pačiu laikotarpiu pernai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Oficialiais antradienį paskelbtais duomenimis, euro zonos ekonomika pirmąjį 2024 m. ketvirtį išaugo labiau nei prognozuota.

2024 m. pirmąjį ketvirtį, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 17,1 mlrd. eurų, praneša Valstybės duomenų agentūra. Palyginti su 2023 m. ketvirtuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo teigiamas ir sudarė 0,8 proc.

Jūsų mėgstamiausia Švedijos lietuvė grįžta (o gal Lietuvos švedė? Kas ten mane supaisys), ir raportuoja jums tiesiai iš Stokholmo.

Rusijos centrinis bankas nepakeitė palūkanų normų, prezidentui Vladimirui Putinui perspėjus pirma laiko nemažinti skolinimosi kainos.

Šie metai atneša spartesnio ekonomikos atsigavimo viltį. Energijos kainų šokas išsikvėpė, o infliacija atsitraukia, taip atgaivindama gyventojų perkamąją galią. Vyrauja vis tvirtesnis įsitikinimas, kad centriniai bankai jau tuoj tuoj pradės mažinti palūkanas. Gerėja verslų ir gyventojų lūkesčiai, o ...

Išankstinis metinės (2024 m. balandį, palyginti su 2023 m. balandžiu) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro 0,4 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra.

Metinė infliacija euro zonoje kovą mažėjo ir siekė 2,4 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, skelbia Eurostat. Tarp lyderių, kalbant apie infliacijos pokyčius, atsidūrė ir Lietuva.

Tikėtina, kad dėl pagerėjusios gamybos ir eksporto sunkumų veikiama Vokietijos ekonomika metų pradžioje šiek tiek paaugo ir išvengė recesijos, ketvirtadienį pareiškė šios šalies centrinis bankas.

Aukso kaina šturmuoja visų laikų aukštumas, vien per šiuos metus metalas brango daugiau nei 15 proc. O nuo 2021 m. pradžios auksas, skaičiuojant JAV doleriais, brango beveik trečdaliu. Stulbinančio augimo laikotarpiui sutapus su infliaciniu periodu, vis dažniau galima išgirsti, kad auksas yra geriau...

Paskelbti naujausi JAV infliacijos duomenys atitolina palūkanų mažinimo perspektyvą bent iki rudens, tuo metu Europoje pirmojo palūkanų sumažinimo turėtume sulaukti dar šią vasarą. Toks tikėtinas scenarijus jau padarė poveikį akcijų kainoms, kurios po fiksuotų rekordinių aukštumų pastarosiomis savai...

Lietuvos žmonės jau pasiruošę įsigyti stambesnių pirkinių ir didinti savo vartojimą, todėl prekių kainos sumažės nedaug, o paslaugos toliau brangs, teigia „Delfi“ kalbinti ekonomistai. Jų vertinimu, žmonės susigyveno ir toleruoja dabartines išaugusias kainas.

Lietuviško kapitalo bendrovės „Maxima LT“, valdančios prekybos tinklą „Maxima“, pajamos 2023 metais siekė 2,143 mlrd. eurų – tai 7,9 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Lyginant su 2022 metais, veiklos pelningumas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) išaugo 1 procent...

Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų neturi finansinio rezervo arba jų santaupos siekia mažesnę nei trijų mėnesių pajamų dydžio sumą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu sausį atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

Ketvirtadienį vykusiame posėdyje Europos Centrinis Bankas (ECB), kaip ir tikėtasi, nepakeitė bazinių palūkanų normų, tačiau paruošė dirvą monetarinės politikos švelninimui vasarą. Frankfurte posėdžiavusi Valdančioji taryba nutarė išlaikyti palūkanas 4–4,75 proc. intervale. Vis dėlto šį kartą pinigų ...

Augantys atlyginimai ir slopstanti infliacija yra puiki naujiena daugeliui Lietuvos gyventojų, tačiau einant į parduotuvę ar vaistinę dar nevertėtų atsisakyti budrumo. Dalis ekspertų pranašauja, kad tobulėjančios kainodaros technologijos gali rimtai apkarpyti perkamosios galios perspektyvą.