Ilgaamžiškumas

Maistas yra skanus. Nenuostabu. Milijonus metų, nuo pat tolimiausių mūsų protėvių laikų, visą gyvenimą tekdavo kovoti dėl pakankamo kiekio maisto, kad gyventume, daugintumės arba žūtume. Genai, kurie gyvai būtybei sukelia norą susirasti maisto ir jį suvartoti, užtikrina dideles galimybes išgyventi. ...

Nors genetika lemia mūsų gyvenimo trukmę ir atsparumą įvairioms ligoms, gyvenimo būdas taip pat turi didelį poveikį. Žemėje yra penkios vietos, kurios vadinamos „mėlynosiomis zonomis“. Šis terminas reiškia geografines vietoves, kuriose žmonės retai serga lėtinėmis ligomis ir gyvena ilgiau nei bet ku...

Aseksualumas – tai viena iš seksualinių orientacijų, kai žmogus neturi seksualinio potraukio. Daugybė tokių asmenų palaiko ilgalaikius ir sėkmingus romantiškus santykius, tačiau ne vienam iš šono žiūrinčiam kyla klausimas, kaip jie klesti be vieno pagrindinių santykių komponento – sekso. Neseniai at...

Kasryt atsibudęs, savo elektroninio pašto dėžutėje randu laiškų nuo žmonių iš viso pasaulio. Laiškų srauto intensyvumas svyruoja, tačiau visada sulaukiu staigaus potvynio, kai mano komanda ar kurie nors mūsų kolegos paskelbia naujus tyrimų rezultatus. „Kokius vaistus turėčiau gerti?“ – klausia žmonė...

Neretai kalbant apie įvairias, ypač vyresniame amžiuje užklumpančias ligas, akcentuojamas ir mitybos vaidmuo. Netinkamas maistas yra dažnas rizikos veiksnys, susirgti širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, diabetu ir kitais susirgimais, dėl kurių trumpėja gyvenimo trukmė.

Vos tik perskaičius antraštę apie protarpinį badavimą, iškart skubėti jo laikytis nederėtų, nes tai yra iššūkis organizmui. Tiems, kurie nutarė išbandyti šį mitybos režimą, vaistininkė pataria, kaip pasiruošti protarpiniam badavimui, ir perspėja, kam šis metodas netinkamas.

Pasaulyje gyvena apie pusė milijono šimtamečių (100 metų ir vyresnių žmonių) – tai yra virš keturių kartų daugiau nei 1990 m., rodo Jungtinių Tautų skaičiavimai. Tikimasi, kad šis augimas dar paspartės: prognozės rodo, kad 2050 m. visame pasaulyje bus 3,7 milijono šimtamečių. Prognozuojama, kad už 3...

Izraelio mokslininkams pavyko stipriai pailginti pelių gyvenimo laiką. Be to, šie graužikai turėjo daugiau energijos ir rečiau sirgo vėžiu. Mokslininkams tai pavyko pasiekti pasitelkus šiuolaikinį ilgaamžiškumo eliksyrą – genų inžineriją.

Kaip gyventi ne tik ilgai, bet ir kokybiškai? Paskaitoje „ Ilgaamžiškumo mokslo ir praktikos paslaptys“ Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius Albertas Skurvydas pasidalino labai svarbiai informacija.

Technologinis progresas, be jokios abejonės, palietė ne tik rūbų, tačiau ir batų gamybą. Iš tiesų, nuo avalynės patogumo ne ką mažiau nei nuo rūbų priklauso gera iškylautojo ar keliauninko savijauta. Guminių batų, kurių vienintelis privalumas – nelaidumas vandeniui arba įvairių seno tipo kariškų –a ...

Ilgaamžiškumas dažnai laikomas tai pačiai giminei būdingu bruožu, tik nors genetika ir iš tiesų šį tą lemia. Tačiau paaiškėjo, kad yra kur kas svarbesnis elementas.

Visais laikais žmonės ieškojo ilgaamžiškumo recepto. Ilgaamžiais būdavo vadinami iki šimto metų išgyvenusieji. Tačiau šių dienų mokslo tyrimai rodo, kad žmogus pajėgus kokybiškai gyventi bent iki 120 arba net 150 metų. Žinoma, su tam tikromis sąlygomis. Viena jų – tinkama mitybos strategija.

Gigantiškų burbulų kūrimo menas yra paslaptingesnis, nei atrodo, bet pagaliau mokslininkams bent jau aiškėja plonų plėvelių chemija.

Apie vėdinamojo fasado privalumus ir trūkumus bei tai, kaip teisingai įrengti vėdinamojo fasado karkasą ir pasirinkti tinkamiausias fasado apdailos medžiagas, kalbėjomės su UAB „Serfas“ lietuviškos vėdinamojo fasado sistemos „ Aloon Thermo “ produkto vadovu Vytautu Meištu.

Verslo dienraštis The Financial Times rašydamas apie žiedinę ekonomiką žemės ūkyje geru pavyzdžiu laiko Lietuvoje veikiančią žemės ūkio bendrovę. Ūkis dirba taip, kad kiekvienoje atliekoje įžvelgia naudą. Taigi, atliekų beveik nesusidaro. DELFI domisi, kaip tai pavyksta padaryti.

Savaitgalį neeilinį 100 metų jubiliejų šventė Ona Gecevičienė. Reikia pasakyti, kad prieš artėjantį gimtadienį aplankiusi šią guvią senolę gerokai nustebau. Jau antri metai ji gyvena Linkuvos socialinių paslaugų centre, kolektyvas parodė moters kambarį, nuėjau ir... radau ją skaitančią knygą! Su šyp...

Ar pastebėjote, kad kai kas nors sulaukia 100 ar daugiau metų visi puola klausinėti - „Kokia jūsų ilgaamžiškumo paslaptis“?

Mokslininkai linkę teigti, kad žmonija kuo puikiausiai išsiverstų be senelių ir jų suteikiamos pagalbos auginant anūkus. Atliktas tyrimas, kurio metu nenustatyta jokio akivaizdaus evoliucinio poreikio tęsti gyvenimą peržengus 50 metų ribą.

Aukštai Himalajų kalnuose, viename iš atšiauriausių šiaurinių Indijos taškų, kuris ribojasi su Kašmyru, Kinija ir Afganistanu, gyvena tauta, įminusi ilgaamžiškumo paslaptį – hunzai.

Senėjimo įveikti neįmanoma, užtat galima atitolinti mirtį. Ukrainietis mokslininkas genetikas ir patofiziologas Viktoras Dosenka iš A. A. Bogomolco fiziologijos instituto Bendros ir molekulinės patofiziologijos skyriaus pasakoja, kaip nugyventi iki 120 metų, rašo story.vesti-ukr.com.