grūdinimasis

Grūdinimasis lediniu vandeniu vis dar sukelia nemažai diskusijų. Užšalusių ežerų eketėse ar šaltoje jūroje besimaudantys sveikuoliai užtikrina, kad toks vanduo suteikia sveikatos, energijos ir žvalumo, tačiau gydytojai įspėja, kad šis grūdinimosi būdas tinka ne visiems.

Seimo Sveikatos komisijos pirmininkas Dainius Kepenis siūlo ir siekia Lietuvoje įgyvendinti atskirą sveikatos politiką. Pasak sveikuolio, kas buvo daroma iki šiol vardan šalies piliečių sveikatos – buvo tik imitacija.

Kuo ilgesnis buvimas gryname ore, mankšta, šaltas vanduo, vaikščiojimas basomis ar netgi buvimas be drabužių. Taip grūdinimąsi apibrėžia Sveikuolių sąjungos viceprezidentė Lukrecija Augustaitytė.

Maudynės šaltame vandenyje – vis dar daug diskusijų sukeliantis grūdinim osi būdas, apipintas įvairiausiais mitais. Jį Baltijos jūroje ar prasikirtę eketes užšalusiuose ežeruose praktikuojantys žmonės dažniau susilaukia kritikos, o ne pagyrų už taip puoselėjamą sveikatą.

Norint užsigrūdinti, reikia daryti tai reguliariai ir keisti mąstymą – grūdinimasis yra kaip treniruotė, kurią praleidus reikia pradėti iš naujo.

Vasarį, sveikatingumo ir sveikatos stiprinimo mėnesį, vainikuoja tradicinės maudynės lediniame vandenyje Palangoje. Tai užsigrūdinusiųjų šventė. Kyla klausimas: ar visi galime taip užsigrūdinti, kad galėtume dalyvauti šioje šventėje? Kas tas grūdinimasis ir kokia jo reikšmė sveikatai?

Grūdinimasis, kaip įvairių fizikinių veiksnių poveikis žmogaus organizmui, minimas dar senovės medicinos traktatuose. Gydytojas Abu Ali Ibin Sina (Avicena) prieš tūkstantmetį „Medicinos kanone“ nurodė dvi praktinės medicinos sritis: sergančio kūno gydymo mokslą ir sveikatos išsaugojimo mokslą.

Kai vienus atšiauresnės žiemos sąlygos suriečia į ragą, maudynių lediniame vandenyje šalininkai tik džiaugiasi puikia proga nerti į eketę. Nors vis daugiau žmonių atranda šį būdą organizmui grūdinti, medikai jį vertinta nevienareikšmiškai.

Jau trečią mėnesį beveik kiekvieną darbo dieną leidžiu bendruomeniniame, šeimų įsteigtame gamtos darželyje „Vėjo šalies vaikai“, Ukmergės raj., Sukinių kaime. Jį lanko mano trečioji dukra. Vyresnieji vaikai lankė valstybinį darželį, todėl turiu su kuo palyginti. Kiekviena diena čia – tarsi turistini...

Gamtoje gyvūnai žiemai ruošiasi kaupdami maisto atsargas arba riebalus ant kūno. Mums nesinori vyniotis į riebalinį sluoksnį, tačiau artėjantis šaltasis sezonas verčia galvoti apie imuniteto stiprinimą.

Atšalus orams, dauguma jau išsitraukė šiltesnius drabužius ir pamiršo, kaip smagiai pliuškenosi ežeruose vasarą. Tačiau yra tokių, kurie nesiliauja maudytis ir žiemą. Baisu pagalvoti?

Po užsitęsusių karščių netikėtai atėjusi rudeniška dargana – tikras išbandymas mūsų organizmui. Pasak specialistų, kovą su orų permainomis pralaimime tik dėl savo pačių kaltės.

Nors ilgai lauktas pavasaris jau spėjo palepinti mus silpnais saulės spinduliais, tačiau šalti, vėjuoti, nepastovūs orai byloja, kad tikrosios šilumos dar teks palaukti.

Nors orai prasti, pavasaris - puikus metas pradėti grūdintis, stiprinti imuninę sistemą, didinti atsparumą užkrečiamosioms ligoms, ruošti organizmą temperatūros pokyčiams, rašo lžinios.lt

Kadangi gyvename užterštoje aplinkoje, žmonių imuninė sistema yra silpna, sako gydytojas homeopatas Antanas Januškevičius. Jo teigimu, grūdinimasis žiemą šaltu vandeniu ar kitais natūraliais metodais veiksmingas tik tuomet, kai žmogaus organizmas stiprus, todėl iš pradžių jis pataria atstatyti organ...

Maudynės visais metų laikais, taip pat ir žiemą, – sveiką gyvenseną propaguojančių žmonių įprastas sveikatinimosi būdas. Daug kam kūnas pagaugais nuo šalčio eina vien stebint vaizdus, kaip sveikuoliai pliuškenasi eketėse ežeruose ar lediniame jūros vandenyje. Nors maudynės žiemą tampa vis populiares...

Praėjusiais metais, vasario 2-ąją, Kaune gyvenantis švėkšniškis Kęstutis Pricevičius Nemune išsimaudė lauke esant minus 30 ˚C temperatūrai. Ir tik visai neseniai Lietuvos rekordų agentūra įregistravo šalčiausių maudynių atviruose vandenyse rekordą, praneša portalas ve.lt

2013- ųjų - Sveikatingumo metų vasario mėnuo yra skiriamas grūdinimuisi – dvasiniam, psichiniam, fiziniam atsparumui. Dabar, esant dideliam sergamumui gripu, daugiausia valdžios institucijos kalba tik apie skiepus nuo gripo, o apie natūralų imunitetą arba užmirštama kalbėti, arba sąmoningai nutylima...

Man nuolat šalta. Net ir vasarą aš sušylu tik tuomet, kai kiti jau skundžiasi nepakeliamu karščiu. Ar tai gali būti kokios rimtos ligos požymis? Regina