Gražina Gruzdienė

Antradienį Seimo nariai tęsė diskusijas dėl naujojo Darbo kodekso (DK) projekto. Bene daugiausiai aistrų kilo dėl klausimo, ar profsąjungos turėtų atstovauti visus darbuotojus, ar tik savo narius.

Seimui pradedant svarstyti naujojo Darbo kodekso projektą, juo nepatenkinti profesinių sąjungų atstovai prie Seimo surengė protesto akciją.

Porą dešimtmečių Lietuvoje verslą vystantis ir vienu turtingiausių lietuvių laikomas Benas Gudelis piktinasi, kad valdžia ir profesinės sąjungos yra tarsi geras socialistas, kuris puikiai moka dalinti svetimus pinigus.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK) baigus nagrinėti naujojo Darbo kodekso (DK) projektą DELFI palygino, kaip pokyčiai jo nuostatose paveiktų skirtingų socialinių grupių atstovus.

Socialinio modelio autoriai tvirtino, kad jis sukurs geresnes galimybes derinti darbą ir šeimą, tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK) baigus svarstyti naująjį Darbo kodeksą (DK), tiek darbdavių, tiek darbuotojų atstovai teigia, kad sąlygos bent jau neblogėja.

Trečiadienį socialinį modelį svarstęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) pagaliau pripažino tai, ką jo rengėjai sakė nuo pat pradžių – be „Sodros“ reformos naujo Darbo kodekso (DK) priimti neįmanoma.

Pagal Seime baigiamą svarstyti naująjį Darbo kodeksą darbdaviai galėtų reikalauti, kad darbuotojai dirbtų daugiau viršvalandžių nei dabar. Be to, darbovietės nebeprivalėtų suteikti papildomų atostogų tiems, kas dirba jose ilgiau nei 10 metų.

Gruodį vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo daugiau nei du kartus aukštesnis nei prieš metus. Trečdaliu pakilo ir ekonominių vertinimų rodiklis, tačiau optimizmu trykšta toli gražu ne visi šalies gyventojai.

Ūkio ministerijos parengtame Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo projekte numatyta, kad iš naujai kuriamo fondo mokama išmoka negalėtų būti didesnė nei 3307,95 euro prieš mokesčius, skaičiuojant pagal naujausius Statistikos departamento duomenis.

Dalį profesinių sąjungų organizuojamo renginio išlaidų padengti paprašytas premjeras Algirdas Butkevičius tokį prašymą vadina cinišku. Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė pripažįsta, kad nieko kito iš jo ir nesitikėjo.

Viso naujo socialinio modelio likimas gali pakibti ant vieno Ūkio ministerijos rengiamo įstatymo projekto, kuris dar net nebaigtas.

Visuomenėje nerimsta aistros dėl naujojo Darbo kodekso ir išeitinių išmokų darbuotojams, atleidžiamiems darbdavio iniciatyva. Profsąjungų atstovai nepatenkinti tuo, kad priėmus socialinį modelį, šios išmokos būtų mažinamos, tačiau modelio kūrėjai teigia, kad jos bent jau būtų užtikrintos, o išeitinė...

Artėjant bene didžiausiam mitingui dėl planuojamų Darbo kodekso pataisų „Baudžiavai darbe – NE! Prieš darbuotojų garantijų mažinimą“ Socialinės apsaugos ir darbo ministerija surengė pristatymą, ką svarbu gyventojui žinoti apie naująjį socialinį modelį.

Lietuvoje kartu su naujuoju Darbo kodekso projektu užsimojus keisti ir kasmetinių atostogų trukmę, DELFI nusprendė pasidomėti, kiek atostogauja kiti europiečiai.

Dar viena naujovė, keliaujanti į Seimą kartu su keičiamu Darbo kodeksu: siūloma 6 kartus padidinti leidžiamą iš darbuotojo nuskaičiuoti pinigų sumą. Savo teisybę po to jis galėtų įrodinėti teisme.

Antradienį per Trišalės tarybos posėdį profsąjungų atstovai pasipiktino: Seimui pateiktas kitoks tekstas, nei buvo pasiekęs Vyriausybę, todėl nebeaišku, su kokiu tekstu toliau turi būti dirbama per šios dienos posėdį.

Lietuvoje liberalizuojant darbo santykius nebuvo aplenktas ir atostogų tvarkos keitimas.

Dėl planų pigiau ir greičiau atleisti darbuotojus Vyriausybę kritikuojančioms profesinėms sąjungoms – dar viena nemaloni žinia.

Kartu su liberalizuojamais darbo santykiais, pensijų reforma į Seimą keliauja ir planai keisti bedarbių pašalpų mokėjimą.

Trys Lietuvos profesinės sąjungos ragina valdžią neskubėti, svarstant Darbo kodekso pakeitimus, kuriais būtų smarkiai sumažintos darbuotojų socialinės garantijos.