Gyvenimas Lietuvoje, atrodo, gerėja, tačiau vaikų šalyje katastrofiškai mažėja. Jau šiemet, prognozuojama, bus fiksuotas mažiausias gimusių kūdikių skaičius per pastaruosius 60 metų.
gimstamumas
92 straipsnių
Gimstamumas yra demografinis rodiklis, nusakantis, kiek gimimų per metus tenka 1000 gyventojų tam tikroje teritorijoje.
Lietuvai gresia nauja demografinė krizė – jau kitąmet bus fiksuotas mažiausias gimusių kūdikių skaičius per pastaruosius 60 metų, o per artimiausius penkerius metus darbingo amžiaus žmonių sumažės net 95 proc. savivaldybių.
Seimas svarsto įteisinti 30 eurų (0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoką per mėnesį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų, ar iki 21 metų, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.
Per dvejus metus, skaičiuojama, iš Lietuvos emigravo kone 100 tūkst. gyventojų. Maža to, pastaruoju metu dvigubai sumažėjo naujagimių skaičius. Taigi į demografinę pelkę grimztame vis giliau.
Pokšteli naujai iškeptas politikas nuomonę apie moterų „prigimtį“ socialiniuose tinkluose ir nebežinai, žmogau, kaip reaguoti. Kas tai, rafinuotas sąskaitų suvedimas su partijos bendražygėmis? Nostalgija XIX a. prietarams? Politinio fukso trumparegiškumas? O gal Drakulos, ar, dar daugiau, – Dievo ko...
Kontraceptinė s tabletės išradimas turi gilias socialines pasekmes. Visi su tuo sutinka.
Užrašas Kauno oro uoste: „Paskutinis lietuvi, prieš išskrisdamas išjunk šviesą oro uoste.“ Lenkas dėl grašio blusą į Varšuvą nuvarys, o lietuvis be 100 procentų pelno nepajudės. Tauta juokauja
Lietuvos socialinio žemėlapio duomenimis, mūsų šalyje 2014 m. buvo daugiau kaip 9,9 tūkst. socialinės rizikos šeimų, kuriose augo 19,6 tūkst. vaikų. Kauno mieste tokių socialinės rizikos šeimų buvo 438 (620 vaikų), o Kauno rajone – 282 šeimos ir 555 vaikai.
Kalbant apie būsimą tautos gyvybingumą, mažai kas gali būti svarbiau nei gimstamumas. Demografai teigia, kad šaliai reikia kiek daugiau nei du vaikai vienai moteriai siekiančio gimstamumo rodiklio, kad būtų užtikrinta kartų kaita, tai yra, gimusieji pakeistų mirusiuosius, rašo independent.co.uk.
UNICEF skaičiuoja, kad kas minutę pasaulį išvysta 255 naujagimiai, tačiau nepakankamas gimstamumas – viena skaudžiausių problemų, kuriai ilgalaikio sprendimo niekaip neranda nemažai pasaulio šalių.
Galime pabandyti paskatinti, sudaryti sąlygas, tačiau nepriversime žmonių gimdyti vaikus: ekonominis išsivystymas vienareikšmiškai neigiamai veikia demografiją. Taip LRT.lt sako ekonomistas prof. Raimondas Kuodis. Vytauto Didžiojo universiteto ( VDU) Demografinių tyrimų centro vadovė prof. Vlada Sta...
Kauno miesto savivaldybei siūloma parengti planą su priemonėmis, kaip didinti gimstamumą Kaune.
Prieš rinkimus kyla daug diskusijų dėl emigracijos – globalizacijos rykštės, kuri rimtai gresia valstybės išnykimui. Deja, panašu, kad ekonominiai ir komunikaciniai pasiūlymai menkai vilioja išvykusius.
„Sovietų medicinos ekspertai vadindavo alkoholį liga Nr. 3, nes jis buvo trečia svarbiausia mirties priežastis, nusineštų gyvybių skaičiumi nusileidusi tik vėžiui ir širdies bei kraujagyslių ligoms. XX a. paskutiniajame dešimtmetyje degtinė pralenkė jas abi, oficialiai tapdama pagrindine rusų žudike...
Lietuvos žmonės gali ir turi gyventi geriau. Kad ekonomikos ir gerovės augimas nesustotų, valstybei reikia ne tik pinigų. Pirmiausia, mums reikia gerų idėjų ir politinės valios išnaudoti turimą milžinišką šalies potencialą.
Gal taip ir nėra, kaip sakau, bet man taip jau bent atrodo. O jeigu man atrodo, tai laikas susimąstyti, galbūt taip ir yra?
Didelis jaunų žmonių mirtingumas, emigracija ir sumenkęs gimstamumas lėmė, kad pastaruosius 15 metų Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojų mažėjo beveik sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje.
Lietuva yra viena greičiausiai pagal gyventojų skaičių mažėjančių šalių pasaulyje. Viena iš to priežasčių – mažėjantis gimstamumas. Lietuvos rodiklis – vienas blogiausių pasaulyje. Mokslininkai tikina, kad jei artimiausiu metu neįvyks pokyčių, lietuvių tauta išnyks jau po 200 metų.
Stabiliai auganti ekonomika, žemas nedarbo lygis, kylantis vidutinis atlyginimas, sustiprėjęs jaunimo patriotiškumas, padidėjęs visuomenės rūpestis valstybės saugumu ir gynyba – šiuos pozityvius procesus galėjome stebėti 2015-aisiais.
Neramiomis senųjų ir naujųjų metų sandūros dienomis ekonomistė Kaetana Leontjeva dalijosi mintimis apie demografiją, technologijų pažangą ir religijos svarbą žmonėms, kurių dauguma turi pragyventi iš savo darbo, nes jokia mana iš dangaus nekrinta.
