gandrai

Vasaros pradžią šiemet sutinka jau gerokai ūgtelėję baltųjų gandrų jaunikliai. Pavasaris buvo labai palankus paukščiams, daugelyje lizdų jau pirmąją balandžio dekadą gandrai pradėjo perėti.

Utenos gyvūnų mylėtojų draugija trečiadienį paskelbė ieškantys naujų namų aštuoniems jų prižiūrimiems gandrams. Visų gandrų sparnai sužaloti, todėl paukščiai nebegali skraidyti ir jiems reikia žmogaus priežiūros. Draugija naujiesiems globėjams žada padėti įrengti aptvarą gandrams, tiekti maistą ir k...

Kaip informavo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Gamtos skyriaus specialistai, Linkmenų miestelio tvenkinyje balandžio pradžioje pastebėtas  rožinis pelikanas ( Pelecanus onocrotalus).

Aplink Kuršių marias, supamas pernykščių, sausuolių siena tapusių ir rudai nužilusių nendrynų, pulkais žirglioja baltasparniai paukščiai. Prie kanalų, potvynio užlietų papievių, priekrančių viksvynų. Daugiausia jų galima stebėti rezervato paribiuose.

Kovo 25-oji – Gandrinės arba Blovieščiai. Paprastai šią dieną gandrai grįžta į savo lizdus, kuriuose prieš metus perino savo jauniklius. Tačiau viena gandrų pora, grįžusi į Švėkšną, turės ieškoti kitos vietos. Ir viskas todėl, kad elektros tinklus prižiūrinčios įmonės darbuotojai vasario 24 dieną tą...

Nemuno deltos regioniniame parke – gausybė iš žiemaviečių grįžtančių gulbių, žąsų ir kitų sparnuočių. Lietuvos pamario pievos, tūkstančius kilometrų nuskridusiems paukščiams – puiki vieta ne tik pailsėti, bet ir pasistiprinti prieš tolimesnę kelionę.

Parskridusiems jūriniams ereliams ar ereliams žuvininkams nereikia sukti galvos, kur rasti jaukų šeimyninį lizdelį. Nykstantys paukščiai labai saugomi, todėl ir lizdus už juos jau būna „susukęs“ ornitologas Darius Musteikis. Tiesa, ornitologas sparnų neturi, todėl ši „pramoga“ jam gali kainuoti ir g...

Lietuvoje – vasario pradžia. Žiema, kokią matome ir jaučiame, yra tokia, apie kurią svajojome. Žvalgydamiesi po Lietuvą, galime suabejoti, ar dangus taip ir neras saujos kitos sniego. Ar žiemą pabaigsime pusplikiuose saulės vis labiau nurengiamuose laukuose?

Pirmoji kalendorinio rudens savaitė mums padovanojo lietaus. Ko gero, jau labai laukto, nes visą rugpjūtį drėgmės trūko, kritulių iškrito mažiau už normą. Sąlygos kirsti javus buvo puikios ir, vargu, ar rugsėjį dar kas nors tuo rūpinasi. Dabar metas sėti.

Vaizdingame Nemuno vingyje įsikūrusio Bitėnų kaimo (Pagėgių sav.) bendruomenė atsisveikino su gandrais - po Šv.Baltramiejaus dienos šie sparnuočiai, apsklendę kelis ratus virš savo lizdaviečių, išskrido žiemoti į šiltuosius kraštus, praneša portalas lrytas.lt bei Rambyno regioninis parkas.

Nuo laivo denio, lėta eiga grįžtant iš Kuršių marių per Nemuno žiotis šeštadienio pavakarę ne vienam pavyko įžvelgti trikampę išskrendančių paukščių virtinę. Gal būt - pirmąją šiais metais. Ji ilgesingai rypavo ir tolo Pietų kryptimi. Primindama - artėja ruduo.

Šiandien minima šv. Baltarmiejaus arba Gandrinės. Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami ir su gandru – dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra ateinančio pavasario simbolis. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – tai artėjančio rudens pranašai.

Rugpjūčio 24-ąją tradiciškai minima šv. Baltramiejaus diena - manoma, jog šią dieną sparnus skrydžiui į šiltesnius kraštus išskleidžia gandrai. Ta proga Rambyno regioninio parko Lankytojų centre vyks renginys „Paskutiniai gandro pavakariai“.

Kiekvienais metais vis daugiau baltųjų gandrų porų peri Žuvinto rezervate. Nepaisant žiemiškos pavasario pradžios, visas veisimosi laikotarpis šiam nacionaliniam paukščiui buvo palankus, tad užaugintų jauniklių skaičius - vėl rekordinis. Rezervate 29 lizdus sėkmingai paliko 86 gandriukai.

Gandrai – artimi mūsų kaimynai, manoma, kad Lietuvoje greta žmogaus jie glaudžiasi ne mažiau kaip 1000 metų. Apie tokią kaimynystę vaizdžiai rašė profesorius Tadas Ivanauskas: „ ...ten, kur žnmogus jį globoja, jis atsilygina pasitikėjimu. Čia tarp žmogaus ir gandro yra sudaryta lyg sutartis, o šios ...

Gandrai – artimi mūsų kaimynai. Manoma, kad Lietuvoje greta žmogaus jie glaudžiasi ne mažiau kaip 1000 metų. Tarp žmogaus ir gandro yra sudaryta lyg ir sutartis, o šios sutarties ženklu eina senas vežimo ratas ar akėčios, įkeltos į medį ar ant stogo. Čia gandrai suka lizdus, tačiau ne visada atsived...

„Ei, žurnaliste, atsuk objektyvą ir į mus!“, – girtų balsų aidas atsimuša į pušų, ąžuolų, uosių guotą, kai sekmadienį vaikštinėju, apžiūrinėdama čia reto tankumo Lietuvoje baltųjų gandrų ir pilkųjų garnių lizdaviečių koloniją.

Du gandrai bei ežys, peržiemoję Kuršėnų gamtininkų centre, pirmadienio pavakarę daugiau kaip už dešimties kilometrų paleisti į laisvę, rašo skrastas.lt.

Šalyje jau kuris laikas mažėja kiškių. Tuo tarpu gandrų per penkiolika metų padvigubėjo. Priešų gamtoje kiškiui netrūksta, tarp jų ir - žmogaus, bet netruko atsirasti ir gandas, kad būtent nacionalinis Lietuvos paukštis ir suėda žolėje besislepiančius žvairių jauniklius. Koks yra tikrasis gandro mit...

Pavasaris lėtai, bet ateina. Gamta pati apie tai mums žmonėms praneša. Dabar geras metas visuomet po ranka turėti fotoaparatą. Niekada nežinai, kada pamatysi ką nors įdomaus.