gamta

Meškinis česnakas – nuostabus pavasarinis žalumynas, kupinas ypatingo skonio ir įvairiopos naudos. Lietuvoje meškinis česnakas auga ūksminguose lapuočių miškuose, mėgsta drėgnus ir derlingus dirvožemius. Tai pavėsingų vietų augalas. Šį žalumyną galima naudoti gaminant pestą, česnakinį sviestą, dėti ...

Kalbant apie vandens išteklius, Lietuvos padėtis, palyginti su daugeliu kitų šalių, yra gana palanki – dėl klimato sąlygų ir geografinės padėties mes turi gana stabilų ir pakankamą gėlo vandens kiekį. Be to, mes bene vieninteliai Europoje geriame tik požeminį vandenį, sako Lietuvos geologijos tarnyb...

Atšilus orams intensyviai pradėjo augti laukiniai pavasariniai augalai. Nemažai jų naudojama maistui, sveikatai pagerinti. Vieni mėgstamiausių – gamtoje natūraliai augančių meškinių česnakų lapai, praneša Aplinkos ministerija.

„Tai kol kas pati įspūdingiausia kelionė, įvykusi mano gyvenime“, – sako Gvatemaloje viešėjusi Ugnė Zubavičiūtė. Pasak jos, tai šalis, kurią tikrai būtina aplankyti kiekvienam.

Įpusėjus pavasariui sodininkai socialiniuose tinkluose ėmė plūsti auslindas – neįprastos išvaizdos vabzdžius su žnyplėmis pilvelio gale, neva jos sugraužia kopūstus, gėles ir porus. Gamtininkas Deividas Makavičius paaiškino, ar taip gali būti, ir pasakė, ar šių vabzdžių pavadinimą reikėtų priimti ti...

Mažai pažinti Uzbekistano Gisaro ir Nurato (Nuratau) kalnai ypač tinka tiems, kurie nori keliauti taip, kaip dabar madinga – ekologiškai. Kelionių žinovė Ingrida Pociutė sako, kad keliaujant Uzbekistano kalnais, galima atrasti ne tik neregėtą gamtos grožį, bet ir susipažinti su vietinėmis bendruomen...

Kovo 11 dieną iš Lietuvos pajūrio prasidėjusios ekspedicijos pėsčiomis aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją“ (angl. Save The Baltic Sea) žygeiviai jau perėjo Lenkijos pakrantę. Per dvidešimt dienų Lenkijoje, komanda ne tik fiksavo įspūdingus šios šalies pakrančių vaizdus bei sutinkamas problema...

Miškai – nuo seno yra lietuvių traukos vieta, kur galima ne tik pailsėti bei įkvėpti gryno oro, bet ir pasirinkti gamtos teikiamų gėrybių. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas Sigitas Kvedaras papasakojo, kaip miškai pritaikomi gy...

LNK žiniose nuskambėjo perspėjimas, išsiruošusiems į mišką – Lietuvoje vėl atsirado pirmieji kukmedžio krūmeliai. Tai augalas, kuris XIX amžiuje, dėl intensyvaus medžių kirtimo ir dėl to, kad yra nuodingas, Lietuvoje buvo sunaikintas, tačiau dabar kukmedžio krūmelius ir vėl galime pastebėti Lietuvos...

Šilti orai paskatino gėlių žydėjimą. Gyventojai jau pastebi ir vienus gražiausių pavasarinių žiedų. Tiesa, šių gėlių gamtininkai ragina neliesti ne tik dėl jų retumo ir gresiančių baudų, bet ir pavojaus sveikatai.

Jau trečią kartą „Delfi diena“ laidoje vyksta nuotolinis pokalbis su istorinės ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ dalyviais. Šie savanoriai žygiuoja pajūriu, skelbdami ekologines Baltijos jūros problemas, diskutuodami ir besisemdami minčių iš Baltijos jūra besidalinančių kaimynų.

Galvojantiems, kad iškirtus mišką menka bėda, mat jį galima atsodinti, „Išsaugokime Baltiją“ ekspedicijos dalyvė paaiškina, kaip yra iš tiesų: biologine įvairove sodinti miškai nė iš tolo neprilygsta natūraliems miškams. Tai svarbu ir Baltijos jūrai.

Gamtininkas Deividas Makavičius Mažeikių rajone užfiksavo neįprastą reginį. Jį paaiškinti, sako jis, sudėtinga.

„Mažiau atostogų jausmo“, – konstatuoja viena iš istorinės ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ dalyvių, kuomet Delfi susisiekia paklausti, kaip gi sekasi entuziastams, nutarusiems Baltijos jūrą apeiti pėsčiomis. Ekspedicijos dalyviai žygiuoja jau 11 dienų ir dalinasi naujais įspūdžiais.

Šią savaitę gamtos mylėtojai visame pasaulyje mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai seka viena po kitos – kovo 20-ąją Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją Tarptautinę miškų dieną ir kovo 22-ąją Pasaulinę vandens dieną. Šios dienos atspindi mūsų planetos gamtos ištekli...

Viduržemio jūroje esančioje Kipro saloje sezonas įprastai prasideda maždaug balandžio mėnesį, todėl kovo viduryje, kai joje lankėmės, buvo ganėtinai tuščia – vaikštinėjo nedaug turistų, o restoranuose daugiausia valgė vietiniai gyventojai. Vis dėlto, kaip jie patys sako, pavasario pradžia yra idealu...

„Apie Vietnamą sunku papasakoti – jį reikėtų patirti ir suprasti“, – sako dvi savaites šiam kontrastų bei mistikos, karų iškankintam, darbščių žmonių kraštui skyrusi Klaipėdos pramonininkų asociacijos administracijos direktorė Jolanta Girdvainė.

Armėnija – stebuklinga šalis. Teritorijoje, kuri yra perpus mažesnė už Lietuvą, susitinka 6 klimato zonos, maždaug kas 50 kilometrų kardinaliai keičiasi gamta, vaizdai ir virtuvės ypatumai. Kelionių žinovė Ingrida Pociutė, kelionių agentūros įkūrėja, teigia, kad Armėnija skirta tiems, kurie mėgsta k...

Dėl pliusinės oro temperatūros ir lietaus Estijos Somos nacionaliniame parke prasidėjo vadinamas penktasis metų laikas – žavingas gamtos reiškinys, dėl kurio į nacionalinį parką atvyksta tūkstančiai vietos gyventojų ir turistų.